laura labas

O mano katėsa visai į lauką nesiveržia,nors gyvenu daugiabutį.Su nsgų galandymu iš pradžių buvo problemų,bet paskui aš joms padariau tokį stulpelį apvyniotą linine virve ,ai dabar baldai turi ramybę.

O mano katinas yra labai išauklėtas ir supratingas :) Aišku, kol buvo mažas, teko pavargti, skirti laiko ir pasukti galvą, kol atpratinau galąsti nagus į baldus, laipioti ten kur nevalia. Bet dabar - praktiškai, jokių nuostolių ir tik vienas džiaugsmas :)

Na, mes taip ir nesugebėjome savo katino priversti galąsti nagus į vieną vietą, jis tai daro po visą butą, buvome net beržo kuoką prie grindų pritvirtnę, bet jis vis tiek savo.., matyt, mažiuką pražiūrėjome.Mėgsta miegoti naktį tik mūsų lovoje, išvarymas iš jos nežinau kam prilygtų... Dieną, kai mes darbe, valandų valandas tupi prieškambaryje, laukdamas ,kada grįšime. Manau, kad vusi katinai turi savitą būdą, mūsiškis vadoje gimė vienas, bet labai didelis, o ir mums jis kaip pagrandukas vienturtėlis, nes tikrieji vaikai jau suaugę ir palikę namus. Atleidžiame visas nuodėmes ir išdaigas, nors kartais tenkas iš pykčio griežti dantimis, pvz., kai nudrasko tapetus po ką tik padaryto remonto, arba,sudaužo gerą televizorių.... Štai taip katinas Tigras gyvena pedagogų namuose.