„Pripažįstame, kad važiuodami slidinėti Lietuvos gyventojai jau įvertina grėsmes ir galimas išlaidas, todėl vykdami į slidinėjimo kurortus draudžiasi atsakingai. Tuo tarpu vasarą, pasirinkusieji aktyvų ar net ekstremalų laisvalaikį užsienyje, dar retai atkreipia dėmesį į galimas tokio pramogavimo pasekmes, nors jos yra tokios pat dažnos bei skausmingos, kaip ir slidinėjimo sezonu. Praėjusių metų vasarą bendrovės atlyginta vidutinė padidintos rizikos žala buvo dvigubai didesnė už vidutinę draudimo išmoką tiesiog poilsiaujant užsienyje“, – sakė įmonės Kelionių ir asmens žalų skyriaus vyresnysis ekspertas Vytautas Endrijaitis.
Jo teigimu, padidintos rizikos veiklos, kurių metu dažniausiai atsitinka draudžiamieji įvykiai, yra išvykos išsinuomotu motociklu ar motoroleriu (35 proc.), ekstremalus važinėjimas dviračiais, riedlente ar riedučiais (25 proc.), nardymas (20 proc.), alpinizmas (15 proc.), parašiutizmas ir skraidymas parasparniais (5 proc.).
Kas renkasi
Pasak V.Endrijaičio, ekstremalias pramogas renkasi jauni žmonės, todėl traumos dažniausiai nutinka 18-31 metų asmenims. „Keliautojai ekstremalaus laisvalaikio metu patiria raiščių, sausgyslių ar menisko traumas, taip pat itin dažnai pasitaiko stiprūs galūnių sumušimai, minkštųjų audinių sužalojimai, riešo ir dilbio kaulų lūžiai. Ypač skausmingos ir sudėtingos būna nugaros traumos, kurios sudaro beveik penktadalį visų sužalojimų. Pasitaiko atvejų, kai pažeidžiami stuburo slanksteliai, o išmokėtos žalos siekia keliasdešimt tūkstančių eurų“, – kalbėjo kelionių ir asmens žalų ekspertas.
Draudimo bendrovės duomenimis, žiemą padidintos rizikos laisvalaikis, kurį renkasi Lietuvos gyventojai, yra sutelktas Europos šalyse, o kitais mėnesiais ekstremalių pramogų mėgėjai dažniausiai vyksta į labiau nuo mūsų nutolusias valstybes – Tailandą, Turkiją ir Egiptą.
„Dažnai susiduriame su situacija, kai į šias šalis vykstantys keliautojai iš anksto neplanuoja aktyvaus laisvalaikio, tačiau atostogų metu užsisako ekstremalias pramogas, pavyzdžiui, plaukimą pripučiamais plaustais kalnų upėmis, šuolius su guma, ekstremalias išvykas džipais ir motociklais. Kadangi toks spontaniškas apsisprendimas dėl padidintos rizikos pramogų yra dažnas, rekomenduojame ne tik suplanuoti atostogas, bet ir iš anksto apgalvoti, kokios draudimo apsaugos keliaujant gali prireikti“, – sakė V. Endrijaitis.
Šiose šalyse dažnai nukentėjusius poilsiautojus tenka sraigtasparniu ar kita transporto priemone gabenti į gydymo įstaigas. „Europoje viena minutė skrydžio sraigtasparniu paprastai kainuoja beveik 90 eurų, o nukentėjusiojo transportavimas paprastai užtrunka 20-30 minučių. Azijoje ši kaina svyruoja nuo 45 iki 60 eurų už minutę, tačiau vis tiek yra aukšta. Dar brangiau kainuoja traumos, patiriamos atviroje jūroje, pavyzdžiui, nardant ar plaukiojant jachta“, – pasakojo kelionių ir asmens žalų ekspertas.
Jo teigimu, pirkdami maisto produktus, žmonės pirmiausia pasirenka gamintoją, skaito jų sudėtį, kainą ir analizuoja kitas detales, taip reiktų elgtis ir renkantis kelionių draudimo paslaugą. „Visada labai svarbu išsiaiškinti sutarties sąlygas ir įsitikinti, kad pasirašoma draudimo sutartis apsaugos nuo tų rizikų, su kuriomis galimai teks susidurti. Svarbiausia, kad draudimo apsauga atitiktų konkrečius kiekvieno keliautojo poreikius“, – patarė draudikas.
5 taisyklės, kurias turi žinoti ekstremalaus laisvalaikio mėgėjai: - Ekstremalias pramogas suplanuoti iš anksto, o ne atostogaujant užsienyje. - Joms tinkamai pasiruošti: pasirūpinti privalomu inventoriumi ir ekstremalių pramogų apsauga. - Užsisakyti tokias pramogas tik iš patikimų bei profesionalių jų teikėjų. - Jei yra galimybė, pasirūpinti patyrusiu instruktoriumi. - Draudžiantis įvardinti savo planuojamas padidintos rizikos veiklas.
