Tvankus oras, purvo kvapas, jokio išėjimo tunelio pusiaukelėje ir daugybė kitų ekstremalių pavojų tyko Gazos ruožo kontrabandininkų tuneliuose. Šie požeminiai praėjimai, kuriais dar visai neseniai buvo gabenami ginklai, maistas, drabužiai ir netgi karvės, yra išsiraizgę po Rafaho miestu bei jungia Gazos ruožą su Egiptu.
Skirtingai nuo kitų urvų, jie nebuvo naudojami nei tyrinėjimo, nei turistų traukos tikslais. Priešingai, tai neteisėti kanalai, jungiantys dvi šalis. Gazos tuneliai buvo sėkmingai naudojami daugelį metų ir, nors ne vieną kartą juos buvo siekiama uždaryti, jie veikė dar iki šių metų rugpjūčio.
Gazos ruožo tuneliai (nuotr. Benoit De Freine) (nuotr. Gamintojo)
Gazos ruožas yra pagrindinis Izraelio atakų ir ekonominio blokavimo taikinys nuo 2007 metų vasaros, kai islamo grupuotė „Hamas“ užėmė Gazos ruožą. Nuo to laiko į jį tuneliais buvo leistinos importuoti tik tam tikros prekės, tokios kaip maisto produktai, drabužiai ir benzinas, tuo tarpu statybinės medžiagos, vamzdžiai, muzikos instrumentai ir net popierius - draudžiami, argumentuojant, kad jie gali būti panaudoti raketoms kurti ar bunkeriams statyti.
Gazos ruožo tuneliai (nuotr. Benoit De Freine) (nuotr. Gamintojo)
Tuo, ką oficialiai draudžiama importuoti, pasirūpina juodoji rinka. Jei turėdavai pakankamai pinigų, tuneliai su malonumu pasirūpindavo visais poreikiais, pradedant ginklais ir baigiant alkoholiu bei vaistais. Pasak Rafaho gyventojų, po 2009 metais vykdytos karinės operacijos šiais tuneliais į Gazą buvo gabenami net gydytojai iš Europos.
Fotografas Benoit De Freine, užfiksavęs išskirtinas tunelių akimirkas, teigė norįs parodyti sunkią palestiniečių dalią ir didelį jų išlikimo troškimą. Darbas šiuose tuneliuose buvo labai rizikingas ir reikalaujantis daug pastangų. „Dauguma žmonių žūdavo kasdami ir konstruodami ilgesnius nei kilometras tunelius bei karinių operacijų ir bombardavimų metu“, - sako jis. Nuo 2007 iki 2011 metų tuneliuose žuvo daugiau nei 100 palestiniečių.
Seniau tiek Egiptas, tiek Izraelis bandė sustabdyti nelegalias tunelių statybas, bet, dažniausiai, nesėkmingai. Izraeliečių armija retkarčiais net gręždavo gilyn į žemę, kur tikėjosi rasti slaptus tunelius. Tuo atveju, jei tunelis būdavo aptiktas, izraeliečių karinės pajėgos sprogdindavo jo konstrukcijas, kurių metu žūdavo ne tik kontrabandininkai ar tunelio darbuotojai, bet ir patys kareiviai.
„Sakoma, kad egiptiečių pajėgos, norėdamos sustabdyti tunelių veiklą, į juos prileisdavo dujų “, - pridūrė De Freine.
2008 metais vienas tunelio operatorius pranešė, kad tais metais po žeme dirbo nuo 20 iki 25 tūkst. darbuotojų, o gabenamų prekių vertė per metus siekė apytiksliai pusę milijono dolerių, kas ir padėjo išaugti Gazos Ruožo ekonomikai.
Kontrabandos tunelių statyba taip pat nebuvo pigi. Paprastai, 500 metrų ilgio tunelis kainuodavo apie 111 300 JAV dolerių, o pilnas viso tunelio įrengimas su saugumo machanizmais - apie 185 500 JAV dolerių. Vis tik, akivaizdu, kad kontrabandinių tunelių savininkams, juos statyti apsimokėjo.
Visa ši prekyba tuneliais baigėsi visai neseniai, 2012 metų rugpjūčio 5-ąją. Egipto valdžia pradėjo likviduoti tunelius po to, kai 35 smogikai iš Gazos ruožo nužudė 16 pasieniečių prie sienos su Izraeliu. Po išpuolio prieš savo pasieniečius Egiptas taip pat uždarė pasienio punktą Rafahe.
Gazos ruožo tuneliai (nuotr. Benoit De Freine) (nuotr. Gamintojo)
Šiuo metu nuogąstaujama, kad Gazos Ruožas gali patirti sunkų ekonominį smukimą. „Net ir vieno tunelio uždarymas savaitei labai pablogintų Gazos Ruožo ekonominę situaciją“, - sako Omaras Shaabanas, ekonomistas, vadovaujantis Gazos Ruožo tyrimų organizacijai. Jis taip pat pridūrė, kad uždarius tunelius, apytiksliai 15 tūkst. žmonių liks bedarbiais, bus sustabdytas darbas kepyklose, gamyklose ir transportavimo įmonėse.
Benoit De Freine savo nuotraukomis siekia parodyti kokie šie tuneliai svarbūs Gazos Ruožo gyventojams. Nuo pirmųjų Izraelio karinių išpuolių iki šios dienos buvo pastatyta per 200 kontrabandinių tunelių, ilgesnių nei vienas kilometras.
Kol kas nėra žinoma, ar tuneliai bus vėl atidaryti. Tai itin kebli situacija, mat Gazos ruožo gyventojams reikia aprūpinimo būtiniausiomis prekėmis, tačiau Egipto ir Izraelio žmonės nori jaustis saugūs. Deja, atrodo, kad sprendimas, tinkamas abejoms pusėms, greitu metu nebus priimtas, o labiausiai nuo to nukentės eiliniai žmonės.
