juk apie zmogu pirmiausia visi susidaro nuomone is isvaizdos,,, jei jis negrazus, ar atmusiantis, tai net nebandoma pazinti jo vidaus... gyvenimas ziaurus, atrodo zmogus kaltas, kad kai dalino grozi, ne toj eilej stovejo...

man tas pats nutiko :) tik gaila, kad as dar to zmogaus nesutikau, kuris man padetu prazysti is naujo...anksciau buvau visai kitoks zmogus, gal naivesne, kiek nuosirdesne, daug ko nepasakydavau zmogui tiesiai i akis...O dabar as net pati saves neatpazystu, kaip as pasikeiciau...kaip as kandziotis pradejau ir pacios zvilgsnis susaltejes, kai ansciau akys tiesiog spindete spindejo, o nuo lupu nedingdavo sypsena...

.lt

tik kazkodel daugumai atrodo, kad grozis tik tustybe. Svarbu vidus, bet juk geriausia, kai yra harmonija tarp isores ir vidaus. Taciau patrauklesni nori buti visi.

pilnai sutinku,paziurejus filma geisa,galima viska suprasti,kad zmogus spinduliuoja

As ir pati pastebejau, kaip galima pasikeisti net isoriskai, kai keiti savo gyvenima ir charakteryje atsiaranda kitu bruozu. kai budama kokiu 25 metu jau buvau gyvenime patyrusi ir silo, ir salto, pasidariusi gerokai piktesne ir kandesne, kelis metus nematytas klasiokas nustebo, kokie astrus pasidare mano bruozai, saltesnis ir nepatrauklus zvilgsnis, nusvire lupu kampuciai. Gyvenimui keiciantis i gera, sutikus meile, dabar sako, kad prazydau, pagrezejau. O jus genetika nepasikeite, pasikeiciau as.