LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
Karšto vandentiekio vandens temperatūra turi būti 52 laipsniai, vadinasi, tiek įkaista ir gyvatukas, bet atjungti jo neleidžia įstatymai, sako atjungti Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų vadovas Juozas Antanaitis. Vis dėlto yra priemonių, kaip išsigelbėti karštą dieną.
LRT radijo klausytojai skundžiasi, kad karštą dieną gyvatukas duoda ne naudos, o žalos. „Visą savaitę lauke karšta, o mūsų gyvatukai dega. Mano namuose 26 laipsniai šilumos. Kokia čia tvarka? Kam nauda iš šito?“ – klausia viena radijo klausytoja.
„Tokią karšta dieną, kaip šiandien, vonioje – pirtis. Prie gyvatuko neįmanoma prisiliesti. Ar tikslinga taip kaitinti, kai lauke ir taip jau viskas verda?“ – domisi kita klausytoja.
Gyvatuku teka karštas vanduo, kurį naudojame iš krano. „Krane temperatūra turi būti apie 52 laipsnius, todėl, nepriklausomai nuo oro temperatūros, karštas vanduo vis tiek bus 52 laipsnių. Vadinasi, tokia bus ir gyvatuko temperatūra“, – aiškina Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų vadovas Juozas Antanaitis.
Jis sako, kad šiuo atveju gali tekti rekonstruoti namo karšto vandens cirkuliacijos sistemą, mat įstatymas atjungti gyvatuko neleidžia. „Naudos iš to jokios niekas negauna, tačiau, jei gyvatukas perkaitinamas arba jo temperatūra yra ne pakankama, turite kreiptis į namo šilumos tinklų prižiūrėtoją“, – rekomenduoja Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų vadovas.
Specialisto teigimu, galima padaryti padaryti gyvatuko apvadą, kad, jei lauke labai karšta, galėtume savo bute gyvatuką atjungti, tačiau svarbu, kad karštas vanduo galėtų pasiekti bet kurį vartotoją.
„Tai, manau, būtų idealu, bet apvadą reikia padaryti per šilumos tiekėją arba per šilumos tinklų prižiūrėtoją. Tačiau tai jau yra šildymo sistemos rekonstrukcija, kurią daryti reikėtų pagal projektą“, – pažymi J. Antanaitis.
