Kaip tinkamai pasiruošti kalnams tam, kad teigiami įspūdžiai persvertų pirmo karto stresą ir fizinius išbandymus, pasakoja tarptautinio kelionių organizatoriaus vadybininkė Edita Liumparaitė. 1 patarimas: užsirašykite į slidinėjimo mokyklą
Tai pirmas ir pats svarbiausias patarimas iš visų. „Daugelis lietuvių, nusipirkę naują šaldytuvą ar televizorių, kartu su pakuote kaip nereikalingą išmeta ir instrukciją, nes juk mes iš tų „kietų“, kuriems visos instrukcijos jau duotos su motinos pienu. Tas pats nutinka ir pirmą kartą kalnuose, – juokėsi E. Liumparaitė. – Žiūrėdami į jau patyrusius slidinėtojus iš šalies imame įsivaizduoti, kad nusileisti nuo kalno ant slidžių ar snieglentės – visiškai natūralus dalykas, kad kūnas pats turi suprasti, pajausti ir susiorientuoti kaip tai daryti. Todėl pakylama į kalną, pasirenkama (arba „geri“ kompanjonai taip pataria) raudona, jau pažengusiems skirta trasa, ir tada nelaimėlis greičiausiai visą likusią dieną kabarojasi žemyn.“
Per šią amžinybe virtusią dieną ar pusdienį žmogus krinta nesuskaičiuojamą galybę kartų. Jam reikia nuolat keltis, susirinkti po visą kalną išsilaksčiusias slides ir lazdas, iš naujo įsispirti į slides ir visa tai tik tam, kad po kelių sekundžių būtų ir vėl nusiversta. Kai kas iš bendros kompanijos mėgins mokyti – tik ar sugebės? O gal tai bus jūsų antra pusė, taip nusprendusi rizikuoti net judviejų santykiais?..
Rezultatas – pirmą kartą kalnuose atsidūręs asmuo patirs tokias fizines (jau nekalbant apie moralines) kančias ir deginantį raumenų skausmą, kad kitą dieną nesugebės nei iš lovos išlipti, nei ant klozeto, atsiprašant, atsisėsti be didžiausių skausmų, anei nulaikyti rankose plaukų džiovintuvo – jei pasirinkote snieglentę. „Ir jei kažkam, mėgstančiam fizinius iššūkius, tai patiks, jei kažkas bus toks stiprus, kad tiesiog nepasiduos, tai tikrai atsiras ir tokių, kurie ant to savo gyvenime pirmo kalno ir apsiverks, ir nusisegs slides, ir tiesiog nulips pėsčiomis ir daugiau prie keltuvų nebesiartins“, – sakė E. Liumparaitė.
Slidinėjimo mokykla tam ir skirta, kad pastatytų ant slidžių ar snieglentės tą, kuris nemoka nusileisti nuo kalniuko, tačiau labai nori tai padaryti ir stovėdamas ant nuosavų kojų, ir su vėjeliu. Ir net jei nekalbate jokia užsienio kalba arba iš streso nebesuprantate net ir lietuviškai šnekančio instruktoriaus, jie turi pakankamai įvairių pagalbinių priemonių kaip mokyti net ne jūsų protą, o kūną.
Tiesa, kai užsirašote į besimokančiųjų grupę, nuoširdžiai prisipažinkite dėl savo tikrųjų slidinėjimo įgūdžių – jei prieš 20 metų mokykloje esate čiuožę lyguminėmis slidėmis ir dėl to atsidursite jau pažengusiųjų klasėje, greičiausiai patirsite daugelį savarankiško mokymosi „malonumų“, mat gausite nuolat vytis čiuožiančius už jus geriau, o instruktoriui teks apmokyti jus paskubomis.
Atsidūrus kalnuose pirmą kartą streso ir taip pakaks, todėl pasaugokite save ar kitus – iššūkius pa(si)tiekite mažomis porcijomis.
2 patarimas: gerkite magnio
Nuo raumenų skausmų padeda specialūs magnio ir kitų organizmui dėl padidėjusio fizinio krūvio reikalingų preparatų kompleksai. Jei neįsidėjote iš namų, jų rasite bet kurioje kalnų vaistinėje, viešbučio ar net maisto prekių parduotuvėje. Šie preparatai išties kaip reikiant sumažina raumenų skausmus ir leidžia pasijusti geriau. Taip pat verta į kelionės bagažą įsimesti tepalų, kurių prireiks atsiradus sumušimų ir nesmarkiai pasitempus raiščius, sausgysles.
3 patarimas: rinkitės ne bugelius, o kėdutes
Net ir aukščio kiek prisibijantiems naujokams rekomenduojama rinktis ne bugelinius (per sniegą lynu į kalną užtraukiančius) keltuvus, o keturvietes ar šešiavietes kėdutes, kurios žiemos sporto aistruolius kelia oru, kelių ar keliolikos metrų aukštyje. Nes fiziškai kilti kėdutėmis – žymiai lengviau, o bugelis daug kam virsta tikra egzekucija.
Taip yra dėl to, jog kylant į kalną bugeliu (po vieną arba dviese, sėdmenimis atsirėmus į lengvą atramą ir įsitvėrus rankomis lyno, kuris traukia į kalną) visos atramos skirtos tik kiek prilaikyti jūsų svorį, o ne patogiai atsisėsti ir atsipalaiduoti. Lynui jus traukiant, visas svoris krinta ant ir taip nuo slidinėjimo nuvargusių kojų, turite būti nuolat įtūpę, nes slidininko batai kitaip stovėti tiesiog neleidžia, todėl jei tai – pirmieji kartai kalnuose, toks lėtas kilimas į kalną gali kaip reikiant iškankinti.
Blogiausia, jog pradėję kilti bugeliu nebeturite kito pasirinkimo kaip tik žūtbūt ištverti iki pat pabaigos, nes jei bugelį paleisite, atsidursite tiesiog ant kalno šlaito, nuo kurio galėsite tik nusileisti... iki to paties bugelio, kur gausite viską pradėti iš pradžių.
Žinoma, daugelis bugeliu naudojasi gana sėkmingai, vis dėlto jei esate tarp pradedančiųjų ir lankote slidinėjimo mokyklą, pasistenkite iš mokytojo išklausti, kaip teisingai kilti šio tipo keltuvu.
Tuo tarpu didžiulis kėdučių privalumas – jomis kylant į kalną pailsima, mat sėdima, o kojoms pasidėti yra atrama. Tiesa, kėdutės nėra patogios kilti snieglentininkams.
4 patarimas: rinkitės kurortą su geresne infrastruktūra
Jau patyrę slidininkai įsitikinę, jog slidinėti Austrijoje ar Italijoje maloniau nei Slovakijoje. Nes kuo geriau prižiūrimos trasos ir kuo geresnė infrastruktūra, tuo daugiau malonumo ir tuo mažiau vargo – tikrai yra skirtumas, ar čiuožti tvarkingomis lygiomis trasomis, ar nuo pietų jau išmuštomis duobėmis, kaip kad ir yra skirtumas tarp eilių prie keltuvų nebuvimo arba tokio žmonų kiekio, jog prie keltuvų laiko bus praleidžiama daugiau nei slidinėjant ir t. t.
„Tad jei dar tik mokotės slidinėti, rinkitės tokią šalį, kurioje net ir 20 m nuo trasos iki kavinės jus užkels eskalatorius, taip jums iš kelio pašalindamas galbūt pirmą slidinėjimo dieną tiesiog neįveikiamą kliūtį“, – patarė E. Liumparaitė. Nes kuo daugiau malonumo ir smagumo, o ne kančių ir nevilties, patirsime per savo pirmąją slidinėjimo kelionę, tuo labiau į kalnus veršimės ir kitąmet. O streso ir sunkaus fizinio darbo pirmam krikštui, patikėkite, pakaks visu šimtu net jei ir pasisaugosite, nes kalnai nėra lengva. Kalnai yra iššūkis praktiškai visiems, net jei ir esame linkę apsimesti prieš kitus, jog su slidėmis esame beveik gimę.
