Galima pašalinti ir patiems
Šeimos gydytoja Gintarė Trainavičienė pataria pastebėjus erkę pirmiausia įvertinti, kur erkė įsisiurbusi. Jei sunkiai pasiekiamoje vietoje, pavyzdžiui, galvos plaukuotoje dalyje, tarp sėdmenų, lytinių organų srityje ar nugaroje – geriausia dėl erkės pašalinimo kreiptis į gydytojus. Jei vieta lengvai pasiekiama, tada vertėtų erkę kuo greičiau pašalinti patiems.
„Norint taisyklingai pašalinti erkę, reikia pincetu suimti erkės galvutę ir lėtu judesiu ją traukti į viršų. Svarbu tą daryti kuo arčiau odos ir stengtis nesuspausti erkės kūno. Pašalinus erkę būtina dezinfekuoti įkandimo vietą antiseptiku, ar bent jau švariai nuplauti muilu. Jei nedidelė erkės dalis lieka, jaudintis nereikėtų, ji pasišalins savaime“, – ramina gydytoja.
Ji taip pat įspėja, kad gydytojui reikėtų pasirodyti, jei po erkės ištraukimo atsiranda infekcijos požymių – įkandimo vieta parausta, atsiranda skausmas, patinimas ar karščiavimas. „Reikėtų pasižymėti, kada erkė buvo ištraukta, ir mėnesį laiko stebėti savo būklę. Pastebėjus infekcijos požymių, kreiptis į gydytojus – jie galės geriausiai įvertinti ar yra Laimo ligai bei erkiniam encefalitui būdingų simptomų ir paskirti reikiamus tyrimus. Verta pažymėti, kad šie tyrimai nėra profilaktiškai atliekami, o anksčiausiai juos galima atlikti praėjus ne mažiau nei dviem, trims savaitėms po erkės įsisiurbimo“, – pranešime spaudai teigia G. Trainavičienė.
Veiksmingiausia apsauga – skiepai
Draudimo bendrovės ERGO rizikų vertinimo ir produktų vystymo skyriaus vadovė Audronė Kupliauskienė sako, kad lietuviai erkių platinamų ligų pavojų vertina vis rimčiau, todėl vis daugiau gyventojų skiepijasi nuo erkinio encefalito.
„Lietuva priklauso vienam aktyviausių erkinio encefalito židinių Europoje, tad džiugu, kad gyventojai vis geriau suvokia erkių platinamų ligų keliamą pavojų ir nepamiršta pasirūpinti savo saugumu. Praėjusiais metais skiepams nuo erkinio encefalito įsigyti buvo išmokėta virš 48 tūkst. eurų suma, o galimybe pasiskiepyti pasinaudojo arti 1400 apsidraudusiųjų ERGO sveikatos draudimu“, – džiaugiasi draudimo ekspertė.
Pasak jos, aktyviausiai buvo skiepijamasi prieš pat prasidedant erkių sezonui – vasario ir kovo mėnesiais. Skiepytis būtent šiuo metu rekomenduoja ir gydytojai, nes tam, kad susidarytų imunitetas reikalingos dvi vakcinos dozės, paprastai suleidžiamos per du mėnesius.
„Visgi, nespėjus pasiskiepyti, tą galima padaryti ir vėliau. Atėjus skiepytis vėlyvą pavasarį ar vasarą, dažniausiai pritaikoma pagreitinta skiepų schema, kuomet antrąja vakcinos doze paskiepijama praėjus 14 dienų nuo pirmosios. Pagreitinta skiepų schema leidžia greičiau įgauti imunitetą, o jos efektyvumas nesiskiria nuo paprastosios“, – pasakoja gydytoja G. Trainavičienė.
Gydytoja taip pat primena, kad skiepai yra vienintelė tikrai efektyvi apsauga nuo pavojingiausios erkių platinamos ligos – erkinio encefalito. Sergant „lengvąja“ šios ligos forma po 2-28 dienų nuo erkės įsisiurbimo atsiranda į gripą panašūs simptomai: aukšta temperatūra, galvos ir raumenų skausmai, šaltkrėtis, didelis silpnumas. „Deja, bene trečdaliui šių pacientų pasireiškia ir antroji ligos banga, kuriai būdingas galūnių paralyžius, galvos svaigimas, koordinacijos sutrikimai, pykinimas, vėmimas, stiprus galvos skausmas. Gali sutrikti orientacija, jutimai, kalba. Vaistų nuo šios ligos nėra, gydomi tik simptomai“, – kalba G. Trainavičienė.
Svarbiausia – tinkama apranga
Tiesa, nuo kitos erkių platinamos – Laimo – ligos, skiepai apsisaugoti nepadės, tad planuojant leisti laiką gamtoje reikėtų pasirūpinti papildomais apsaugos metodais. Draudimo ekspertė A. Kupliauskienė pataria gamtoje rinktis uždarą aprangą, dengiančią ne tik rankas ir kojas, bet ir galvą. „Reikėtų vengti pernelyg laisvų rūbų arba juos sukišti vienus į kitus: pavyzdžiui, kelnes sukišti į kojines, marškinėlius į kelnes. Taip pat rekomenduojama rinktis šviesesnius rūbus – jais ropojančią erkę yra lengviau pastebėti“, – sako ERGO atstovė.
Gydytoja G. Trainavičienė priduria, kad apsisaugoti padeda ir specialūs preparatai – repelentai nuo erkių bei kitų vabzdžių, parduodami vaistinėse ir parduotuvėse. O taip pat ir natūralios priemonės – eteriniai aliejai (pavyzdžiui, arbatmedžio), česnakas, actas.
„Tinkamai apsirengus ir naudojant šias papildomas priemones apsauga bus didžiausia. Na ir, žinoma, grįžus iš lauko itin svarbu apžiūrėti kūną, ypač tas vietas, kurios lietėsi su žole. Taip pat rekomenduojama dėvėtus rūbus sudėti skalbi ir nusiprausti po dušu. Tikėtina, kad taip nuprausite ir nepastebėtą erkę“, – apibendrina G. Trainavičienė.
