Lietuvos uostamiestis – Klaipėda, vokiečių laikais dar vadintas Memeliu, – vienas gražiausių miestų mūsų šalyje, kurį puošia išskirtinės architektūros pastatai, įdomus miesto planas ir netoliese krantus skalaujančios Baltijos jūra ir Kuršių marios. Apžvelgti Klaipėdos apylinkių tolius ir jūros bei marių vandenis galima pažintiniu skrydžiu lėktuvu. „Pasiūlymas pažvelgti į miestą iš oro gal daugumai sukels šypseną. Bet tikrai nemanykite, kad paskraidymas lėktuvu vis dar nepasiekiamas paprastiems keliautojams“, – pasakojo keliautojas, fotografas Vytautas Kandrotas, surinkęs ir sudėjęs kelionių idėjas į knygą „Įdomiausios kelionės po Lietuvą aktyviai“. Siūlome pakilti virš uostamiesčio paskraidyti ir pasižiūrėti į Klaipėdą kitaip.
Kuršių marios Kylama iš Klaipėdos oro uoste esančio aerodromo Dirvupiuose. Dirvupiai įsikūrę prie A1 automagistralės Klaipėda–Vilnius, 2 km į rytus nuo Jakų žiedinės sankryžos. Už eismo žiedo yra Klaipėdos laisvoji ekonominė zona (LEZ) (Pramonės g. 8). Skrendama toliau į vakarus iki Kuršių marių. Kuršių marios anksčiau buvo vadinamos Prūsų jūra. Jos susiformavo per kelis tūkstančius metų, kai Baltijos jūra suplakė Kuršių nerijos smėlio gūbrį ir atskyrė įlanką nuo likusios jūros. Marios užima apie 1,6 tūkst. kv. km plotą, iš kurių Lietuvai priklauso 414 kv. km. Per audrą mariose kyla iki 2,5 m aukščio bangos, kurios išjudina dugno nuosėdas, išlygina dugną, sumaišo vandenį. Kuršių marių vanduo gėlas, į jas įteka per 20 upių ir upelių.
Kiaulės Nugaros sala Netoli, pusiasalyje – Kiaulės Nugaros sala. Tai netoli Tarptautinės jūrų perkėlos suformuota Kuršių marių sala, savo forma primenanti iškilusią kiaulės nugarą. Apie 800 m ilgio ir apie 300 m pločio dirbtinėje saloje iki 2015 m. planuojama pastatyti suskystintų gamtinių dujų terminalą. XIX a. suformuotoje saloje dabar įrengtos aukštos įtampos linijos, taip pat čia peri daug laukinių paukščių.
Lietuvos jūrų muziejus-delfinariumas Pasukus šiaurės kryptimi, pasiekiama Smiltynė, kur senojoje Kopgalio tvirtovėje įsikūręs Lietuvos jūrų muziejus-delfinariumas (Smiltynės g. 3). Jau muziejaus prieigose lankytojus pasitinka senųjų laivų aikštelė. Šalia – Etnografinė pajūrio žvejo sodyba, kurioje galima susipažinti su žvejo buitimi bei tradicine žvejyba. Laivybos istorijos ir Jūrų faunos ekspozicijos, akvariumas, Šiaurės jūrų liūtai, ruoniai ir pingvinai įsikūrę senajame Nerijos forte – buvusioje XIX a. pabaigos Prūsijos tvirtovėje.
Klaipėdos Pilies uostas Grįžtame miesto link, skrendame virš senosios Smiltynės perkėlos. Čia pat prie Danės upės žiočių yra Jūrų vartai – vienintelė vieta, kur Klaipėdos miestas turi laisvą priėjimą prie marių. Tai ir viena patraukliausių pakrančių Baltijos regione, esanti seniausioje Klaipėdos miesto dalyje – piliavietėje. Čia įrengtas uostas, Pilies muziejus (Pilies g. 4). Klaipėdos pilies uostas – tai vienintelė uostamiesčio vieta, kurioje gali prisišvartuoti pramoginiai laivai. Nuo 2010 m. uostas buvo praplėstas ir rekonstruotas, įrengti transporteriai pakelti ir nuleisti jachtoms. Tais pačiais metais, gegužę, surengta pirmoji Pilies uosto regata, kuri jau tapo tradicine. Ties Danės žiotimis išlikę pilies rūmų įtvirtinimų fragmentų, kurie čia buvo statyti XVIII a. Pilies kompleksas stovėjo iki pat XIX a., kol sunyko ir buvo nugriautas.
Teatro aikštė Prie Jūros vartų, senamiestyje, matyti Teatro aikštė. Aikštėje vyksta koncertai, tarptautinis džiazo festivalis, amatininkų mugė, garsioji Jūros šventė. Aikštės pavadinimas – neatsitiktinis: aikštėje 8 numeriu pažymėtas pastatas – Klaipėdos dramos teatras. Dabartiniai neoklasicistiniai rūmai pastatyti 1857 metais. 1939 m., iš karto po krašto aneksijos, Klaipėdoje lankęsis Adolfas Hitleris iš teatro balkono sakė kalbą susirinkusiai miniai. Teatro aikštę puošia 1912 m. statytas fontanas su basakojės mergaitės skulptūra. Ši statula vaizduoja Anikę – garsaus Klaipėdoje gyvenusio poeto Simono Dacho meilės dainos heroję.
Senamiestis Sukame ratą virš Klaipėdos senamiesčio, vieno gražiausių Lietuvoje. Klaipėdos senamiestis – urbanistikos paminklas – stebinantis išskirtine pastatų architektūra, vokiečių laikų palikimu. Senamiesčio gatvelėse dominuoja vokiečiams būdingas fachverko stilius. Daugelis tokių pastatų su kiemais stovi tarp Turgaus aikštės ir Didžiosios Vandens gatvės, taip pat šio stiliaus pastatų galima rasti Bažnyčių, Sukilėlių gatvėse. Šis architektūrinis stilius susiformavo XVII–XIX a., kai Klaipėdoje suklestėjo prekyba, buvo statomi ūkinės paskirties pastatai.
Jono kalnelis Danės pakrantėje atsiveria gražiausias gynybinio komplekso – Jono kalnelio – vaizdas. Tai ištisas bastionų įtvirtinimas, kurį dabar sudaro trys atskiros dalys. 1627–1629 m. inžinieriaus Kristijono Roze iniciatyva Klaipėdos miestas imtas juosti gynybiniais įtvirtinimais – 3,5 m bastionais ir pylimais, kurie buvo laikomi karališkosiomis tvirtovėmis. Didelę svarbą šie bastionai turėjo ir per rusų–švedų karą, taip pat Septynmečio karo metu. Vėliau šie gynybiniai kompleksai prarado svarbą, todėl dabar yra išlikę ne visi buvę įtvirtinimai. Ryškiausiai iš viso bastionų komplekso išlikusi Galderno ir Purmarko bastionų dalis su apsauginiu grioviu ir šalia esančiu pastatu – ravelinu.
Biržos tiltas Toliau kairėje – naujamiesčio vaizdai. Į kitą Danės krantą nutiestas Biržos tiltas (H. Manto g.). Pakeliamasis Biržos tiltas, einantis per Danę ir jungiantis dabartinio miesto senamiestį ir naujamiestį, XVII a. buvo medinis. Pro ji plaukdavę laivai turėdavo susimokėti tilto pakėlimo mokestį. Dabar šis iki 2007 m. rekonstruotas tiltas – kultūros paveldo objektas. Pavadinimą statinys gavo nuo čia stovėjusio biržos pastato, į kurį būdavo atplukdomos prekės iš visos Europos.
Sendvario dvaras Dešinėje pusėje, Rumpiškės gatvėje, matyti Švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės bažnyčia. Toliau – rytinė miesto dalis – Trinyčiai, telkšo Trinyčių ežeras. Čia pat – kita miesto dalis – Sendvaris, stovi buvęs Sendvario dvaras. Dvaro istorija siekia 1376 m., kai buvo paminėtas Klaipėdos galvijų kiemas. XVI a. valdos atiteko Michaeliui Jakiškėnui (Jakušui), maždaug tuo metu pastatas su jam priklausančiomis žemėmis pradėtas vadinti Sendvariu. Vėliau dvaro savininkai dažnai keitėsi, XIX a. čia lankėsi Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas III su žmona Luiza. Amžiaus pabaigoje buvo surengtas žirgų turgus. Apžiūrėję Sendvarį judame vakarų kryptimi, grįžtame į aerodromą Dirvupiuose ir leidžiamės baigdami apžvalginį skrydį.
Daugiau kelionių rasite kelionių žinyne „Įdomiausios kelionės po Lietuvą aktyviai“
