Rytinis Andoros priemiestis Escaldes su didžiausiu Europoje spa ir vandens parku Caldea. Escaldes-Engordany yra nedidelis Kvepalų muziejus (bilietas kainuoja 5 eurus, jeigu susirenka 10 žmonių grupė, kaina perpus mažesnė).
Ordino garsėja slidinėjimo centru ir originaliu muziejumi El Museo casa Areny-Plandolit, kur ekspozicijos supažindina ne tik su šia viena garsiausių Andoros žemvaldžių dinastijų – kai kurie šios giminės atstovai suvaidino svarbius vaidmenis Andoros gyvenime, bet ir su kitais šaliai nusipelnusiais andoriečiais. Muziejuje autentiškas interjeras - baldai, namų apyvokos daiktai, didelės pokylių salės apstatymas. Valgomasis, virtuvė, miegamieji, kiti gyvenamieji kambariai, koplyčia ir biblioteka parodo, kokia buvo feodalinių rūmų atmosfera. Neišliko tik kepykla ir dantisto kabinetas. Atidarytas nuo antradienio iki sekmadinio, kaip ir daugelyje Andoros muziejų yra pietų pertrauka.
Miestelyje yra pašto muziejus su 50 tūkst. ženklų kolekcija, iš kurių seniausias 1928 metų. Aaudiovizualinėmis priemonėmis pasakojama šalies pašto sistema ir istorija.
Andorra la Vella yra gatvės akmenų muziejus, susidedantis iš trijų dalių: parke esančios skirtingų akmenų, rastų Andoroje, kolekcijos ir dviejų Plaça Príncep Benlloch prasidedančių kelionių, kurių metu apžvelgiamos įdomios miesto akmeninių pastatų detalės.
Beje, Encamp yra Casa Cristo - namas, 19 – 20 a. priklausęs paprastai vidutiniškai gyvenusiai andoriečių šeimai, kuriame ne tik galima pamatyti, kaip tada gyveno nekilmingi ir neturtingi – baldai, maistas tarsi laiko mašina perkelia į laikus prieš du šimtmečius, kada čia gyveno ši valstiečių šeima.
Šie du namai –muziejai vienas iš įrodymų, kad andoriečiai vertina savo šaknis ir istoriją, vietoj to, kad pas save įsileistų daugiau urbanizacijos ir globalizacijos procesų, kuria planus, kaip išsaugoti protėvių ir šimtmečių palikimą kuo natūralesnės ir geresnės būklės. Tokiais nedideliais muziejais andoriečiai siekia ne tik įtikti turistams – jiems sudaryti kuo palankesnes sąlygas pasinerti į kunigaikštystės gyvenimą prieš kelis šimtus metų.
Dar įdomus maketų muziejus (museu de Maquetes d'Art Romànic) su trimis dešimtimis sumažintų svarbiausių Andoros paminklų maketų. Atidarytas nuo pirmadienio iki šeštadienio. Įėjimas nemokamas.
Miniatiūrų muziejuje (Museu del Microminiature) mažyčious meno kūrinius (pavyzdžiui, ant plauko parašytą maldą, ant grūdo išpieštą padėklą, ant
kurio vyno butelys ir taurės, kuoranugariai ant adatos smaigalio, aguonos grūde – šachmatai, galima pamatyti per lupą arba mikroskopą.
Būtina apsilankyti maždaug 100 eksponatų (seniausiais 1898 metų gamybos garais varomas “Pineta" ) turinčiame Encamp Automobilių muziejuje (Musue Nacional de Automobil). Jame šalia keturraščių yra ir pusšimtis motociklų, dviračių ir kitų transporto priemonių. Į muziejų savo eksponatus suvežė keli kolecionieriai, muziejaus steigimą finansiškai parėmė Andoros valdžia. Canillo M2R muziejuje – tik motociklai.
Zoologijos muziejuje, įkurtame 1930 metais, - Andoros faunos kolekcija. Gamtos parke Sorteny - 700 augalū rūšių, iš kurių 50 Pirėnuose daugiau kitur neauga.
Encamp (5 km nuo Andoros) – mielas ir jaukus miestukas, šalia Engolaster ežero. Aplink jį yra keli maršrutams turistams. Šis ežeras kaip ne vienas Andoroje gausiausiai apsuptas nuostabia gamta ir legendomis bei paslaptimis. Viena sako, kad žvaigždės, susižavėjusios ežero grožiu, krenta į jį ir dugne lieka amžiams.
Dar viena legenda pasakoja apie tai, kaip ežeras atsidaro: susifomavo, nes vandenyje už gobšumą norėta paskandinti moterį, senovėje gyvenusią šiose vietovėse ir atsisakiusi duoti duonos kriaukšlę pro šalį ėjusiam elgetai. Pasakojama, kad iš teisų tas nelaimėlis buvęs Jėzus Kristus.
Sant Julià de Lória (6 km į pietus nuo sostinės). Tai viena iš mažiausiai civilizacijos paliestų ne tik Andoros, bet ir visos Vakarų Europos vietų, kurią ypač mėgsta pirmenybę pasivaikščiojimams ir trumpesnėms ar ilgesnėms kelionėms pėsšiomis teikiantys turistai. Anksčiau vietovė vadinta Lauredija ir buvo žinoma nuo seniausių laikų, o tai rodo rastos čia iberų ir romėnų monetos. Garsėja Tabako muziejumi su pakankamai įdomia ekspozicija (bilietas kainuoja 5 eurus). De Loria rytuose - Nagol kaimelis su 11 a. bažnyčia.
Bixessarri – dar vienas peizažais turtingas ir viduramžių dvasią išsaugojęs kaimelis.
Jame – tabako muziejus (Museu del Tabac), kuriame galima pamatyti, kiap šis verslas prasidėjo ir plėtojosi Andoroje. Tai imbolinė vieta, nes čia, sename fabrike ta istorija ir buvo kuriama - nuo 20 a. praždios iki vidurio, kad afabrikas užsidarė dėl menkų pajamų. .
Vos 100 vietinių gyventojų turintis ir švariausiu laikomas Llorts miestelis, apsuptas tabako laukų ir kalnų, dar viena iš nedaugelio Andoros vietovių mažiausiai įsileidusi technikos – čia draudžiama įvažiuoti automobiliu, patariama naudotis dviračiais. Apylinkėse yra keli nuostabūs ežeriukai vadinami Estanys D'Angonella. Pakeliui iš Llorts (šalies šiaurėje) į La Cortinada (joje nuostabi mažytė akmeninė 12 a. renesenso Sant Martí de la Cortinada bažnytėlė su Lombard varpine) – du įdomūs 16-17 a. statiniai: vandens malūnas bei lentpjūvė Cal Pal ir vandens malūnas el Sol, veikę iki 1960 metų. Dabar jie tapo ne įkyrūs mechanikos intarpai nuostabiame peizaže, o įdomūs turistams statiniai, įtraukti į garsųjį Andoros “Geležies kelią", kurį gamina įveuikti ir pėsčiomis, ir jojant.
Audiovizualinė multimedijos programa “Geležies kelias" įgyvendinamas nuo 1996-ųjų. Šiuo turu siūloma ir pasigrožėti vaizdingomis apylinkėmis, ir susipažinti su andoriečių protėvių palikimu - su svarbia pramonės šaka, kuri 17-19 a. šaliai nešė pajamas ir šlovę – geležies rūdos išgavimu ir gaminių iš jo gamyba. Maršrutas ir informuoja apie įvairius tokio palikimo aspektus - net parodo, kokioje buityje gyveno vietos šachtininkai ir metalurgai. Turo pabaigoje jau galima plika akimi nustatyti geležies rūdos buvimą tose vietose, kur anksčiau ir akis neužkliūtų - pagal vandens spalvą, uolinio grunto rūšį. Įdomiausi sustojimai prie 19 a. La Farga Rossel kalvės ir Mina de Llorts šachtos, prie kurios užtrunkama maždaug pusvalandį.
Kalvė - paskutinis liudininkas, kad kažkada Andoros slėnis buvo svarbi geležies išgavimo zona. Šiandien joje – tyrimų centras, kuris aiškinasi geležies mineralų transformacijos į luitus procesą. Beje, visi kalvės įrengimai veikia – paleidžiami du kartus per dieną.
Coll de la Botella tarpeklyje nusidriekusiame Seturijos slėniu neįmanoma pražiopsoti 13 metrų diametro Denniso Oppenheimo skulptūros “Audra puodelyje" ("Tempestad en una taza de té"), sumontuotos 1991 metais.
Dar vienas turas – “Žaliasis Andoros ratas" arba “L'Anella verda". Keliaujantiems šiuo maršrutu norima parodyti, koks kraštovaizdis gali išlikti, jeigu yra noras ir tikslas jo nesunaikinti – pasipriešinti urbanizacijai. Kelionės metu akcentuojama ekologijos svarba.
Esant La Massana būtina praeiti “Pont de Sant Antoni de la Grella" – vienu iš kelių išlikusių Andotroje viduramžių tiltų. Jis - vienintelis būdas patekti į La Massana. Atstatyta 20 a. viduryje. Šalia tilto – jo vardo koplyčia.
Kitas dėmesio vertas 12 a. La Marginedaje esantis Sant Julia de Loria tiltas (einant senuoju keliu nuo Sant Julià de Lòria link Andora la Vela). Jis didžiausia ir viena gražiausių viduramžių akmeninių tiltų Andora.
