Į visus svarbiausius klausimus naujienų portalui tv3.lt atsakė teisės mokslų daktaras Julius Paškevičius.
„Paveldint pagal įstatymą įpėdiniai paveldi lygiomis dalimis pagal eiles. Antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė.
Trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė“, – aiškina Teisės mokslų daktaras J. Paškevičius.
Kas laukia, jei testamento nėra?
Jei testamentas sudarytas, turtas paskirstomas taip, kaip nurodė palikėjas. Tačiau egzistuoja ir privalomoji dalis, sako J. Paškevičius – net jei parašęs testamentą žmogus nusprendė palikimo neduoti savo vaikams ar sutuoktiniui, šie vis tiek gali pretenduoti į pusę jiems priklausančios dalies:
„Kai miršta sutuoktinis, tai pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais, jei jų yra. Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio.
Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.“
O kas nutinka, jei testamento nėra? Tokiu atveju veikia paveldėjimas pagal įstatymą.
„Įstatymas numato, kad pirmiausia paveldi palikėjo vaikai, sutuoktinis, o nesant jų – tėvai, seneliai, broliai ar seserys ir kiti artimi giminaičiai pagal nustatytą eilę“, – pasakoja teisės ekspertas.
Dokumentai ir procedūros – ką būtina žinoti?
J. Paškevičiaus teigimu, norint pradėti paveldėjimo procesą, yra būtina kreiptis į notarą:
„Kreipiantis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo įprastai notarai prašo pateikti palikėjo mirties liudijimą ir įpėdinio su palikėjo giminystės ryšį patvirtinantį dokumentą, taip pat išrašus iš valstybės registro apie palikėjui priklausantį nekilnojamą turtą.“
Jis primena, kad dėl paveldėjimo priėmimo reikia kreiptis per tris mėnesius nuo mirties.
Be to, daugelis mano, kad paveldėjus turtą galima tiesiog džiaugtis, tačiau teisės ekspertas perspėja, jog paveldimos ir skolos.
„Įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus jei įpėdinis notarui pateiktame pareiškime dėl palikimo priėmimo nurodo, kad palikimą pageidauja priimti pagal turto apyrašą“, – aiškina teisininkas.
Tai reiškia, kad paveldėtojas, pasirinkęs priimti turtą su apyrašu, už palikėjo skolas neatsakys savo asmeniniu turtu. Jei bent vienas įpėdinis pasirinko tokį priėmimo būdą, visi kiti įpėdiniai laikomi priėmusiais palikimą pagal turto apyrašą. Be nekilnojamojo turto, paveldimi ir kiti turtiniai elementai: verslai, akcijos, intelektinė nuosavybė. Tačiau ne viskas pereina paveldėtojams.
„Paveldimi materialūs dalykai, tai yra, nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai ir nematerialūs dalykai, kas apima vertybinius popierius, patentus, prekių ženklus, palikėjo turtines reikalavimo teises ir palikėjo turtines prievoles, įstatymų numatytais atvejais intelektinę nuosavybę, autorių turtines teisęs į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutines turtines teises bei teises į pramoninę nuosavybę ir kitos įstatymų nustatytos turtines teises bei pareigas“, – akcentuoja J. Paškevičius.
Notaras – pagalbininkas ar formalumas?
Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, kuris padeda vykdyti paveldėjimo procedūras. Tačiau kartais žmonės turi nerealistiškų lūkesčių.
„Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, kuris atlieka jam valstybės deleguotas funkcijas, tame tarpe priima pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir išduoda paveldėjimo teisės liudijimą.
Notaras neatstovauja įpėdinių interesų, todėl dažnai įpėdiniai turi nepagrįstą lūkestį, jog notaras turi už juos kažką atlikti ar juos informuoti“, – pabrėžia J. Paškevičius.
Viena dažniausių problemų – praleistas palikimo priėmimo terminas.
„Dažniausiai įpėdiniai praleidžia palikimo priėmimo terminą, dėl ko tenka kreiptis vėliau į teismą dėl termino atnaujinimo ar palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus valdyti palikėjo turtą.
Taip pat dažnai kyla ginčų tarp įpėdinių dėl turto pasidalijimo, kuriuos tenka spręsti teisme, pavyzdžiui, kai butą paveldi du ar daugiau įpėdinių“, – perspėja teisininkas.
Dar viena dažna klaida – neaiškiai sudarytas testamentas, dėl kurio vėliau kyla ginčai. Todėl ekspertas pataria aiškiai pasirūpinti paveldėjimo dokumentais iš anksto.
„Testamentą rekomenduotina sudaryti pas notarą arba ranka surašytą testamentą perduoti saugoti notarui, kas leis tiek palikėjui, tiek testamente nurodytiems įpėdiniams jaustis labiau užtikrintais, kad palikėjo testamentas nebus taip lengvai nuginčytas teisme“, – apibendrina J. Paškevičius.
Jo teigimu, iš anksto apgalvotas palikimo paskirstymas ne tik apsaugo artimuosius nuo teisinių ginčų, bet ir užtikrina, kad turtas atiteks tiems, kam iš tiesų norėjote jį palikti.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
