JT Neįgaliųjų teisių komiteto pirmininko pareigos patikėtos Danlami Basharu iš Nigerijos, vicepirmininkais kartu su J. Ruškumi išrinkti Junas Ishikawa iš Japonijos ir Rosemary Kayess iš Australijos, komiteto pranešėja tapo Meksikos atstovė Amalia Eva Gamio.
J. Ruškus naująsias pareigas komiteto vykdomojoje valdyboje vertina kaip jo darbo komitete per pirmąją kadenciją (2015–2018 m.) pripažinimą: „Buvo visko – JT Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo valstybėse narėse ataskaitų vertinimas, Konvencijos aiškinimas rengiant bendruosius komentarus, lygybės ir nediskriminavimo, negalią turinčių žmonių savarankiško gyvenimo bendruomenėje, prieinamumo, visiškos socialinės įtraukties skatinimas visais lygmenimis.“
Prieš prasidedant sesijai J. Ruškus sakė: „Jaučiuosi ramiai ir atsakingai pradėdamas savo antrąjį mandatą JT Neįgaliųjų teisių komitete. Esu atsakingas už Ispanijos vertinimą, ruošiu JT Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo vertinimą Estijoje. Vertinsime ir kitas šalis: Ruandą, Nigerį, Turkiją, Kubą, Saudo Arabiją, Senegalą, Vanuatu, Norvegiją. Tęsiame darbus jungtinėje Neįgaliųjų ir Vaiko teisių komitetų darbo grupėje, rengiame jungtinį Bendrąjį komentarą – rekomendacijas dėl negalią turinčių vaikų teisių įgyvendinimo šalyse.“
Naujosios pareigos, pasak Lietuvos atstovo, reikalaus dar daugiau laiko ir atsakomybės: „Reikės atstovauti komitetui ir negalią turintiems žmonėms įvairiuose pasaulyje vykstančiuose renginiuose, kartais vietoj komiteto pirmininko pirmininkauti posėdžiams, kuriuose vertinamos valstybių ataskaitos. Be to, vykdomasis komitetas formuoja visą komiteto veiklą.“
JT Neįgaliųjų teisių komitetas sudarytas iš 18 nepriklausomų ekspertų – didelę kompetenciją žmogaus teisių srityje turinčių asmenų. Komitetas vertina, kaip valstybės įgyvendina JT Neįgaliųjų teisių konvenciją. Šią konvenciją Lietuva ratifikavo 2010 metais, įsipareigodama užtikrinti negalią turinčių žmonių lygybę ir nediskriminavimą.
„Šiandien daug valstybių ir žmonių vis dar nesupranta, kad negalią turintys žmonės turi tas pačias politines, pilietines, socialines, ekonomines ir kultūrines teises, kaip ir visi žmonės, – pabrėžia JT Neįgaliųjų teisių komiteto vicepirmininkas. – Vis dar manoma, kad neįgaliuosius reikia globoti, nuo kažko saugoti, atimant jų teisinį veiksnumą, taikant prievartinius gydymo būdus ir atimant laisvę, nesudarant sąlygų išreikšti savo valią, mokytis, dirbti ir gyventi kartu su visais, o uždarant juos į specialiąsias įstaigas arba paliekant rūpintis šeimoms. Asmens orumo ir gebėjimų pripažinimas, sąlygų įvairovei, komunikacijai, prieinamumui ir socialinei įtraukčiai sudarymas – tai uždaviniai valstybėms, kuriant lygybe ir nediskriminavimu paremtas visuomenes.“
Straipsnio autorė: Sigita Inčiūrienė
Taip, yra daug pritaikytų rinkimų apylinkių, neįgaliesiems užtikrinta teisė balsuoti namuose.
Ne, dauguma neįgaliųjų neturi galimybės balsuoti savarankiškai.
Nežinau, man tai neaktualu.
