Dar Senovės Graikijos laikais Teofrastas pripažino, kad augaluose yra junginių, kurie veikia vieni kitus, o 1937 metais austrų profesorius H. Malicho tam pateikė terminą – alelopatija.
Kas yra alelopatija, kokie jos principai, kaip planuoti daržą bei natūraliai atbaidyti kenkėjus, naujienų portalui tv3.lt pasakojo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto docentė dr. Regina Malinauskaitė.
Dėl 1 augalo galite likti be derliaus
Alelopatiją paprasčiau galima pavadinti teigiama ir neigiama augalų išskiriamų junginių sąveika, tačiau ties augalais brėžti ribos negalima – ši sritis yra platesnė, įtraukiami ir mikroorganizmai.
„Dabartinė alelopatijos sąvokos samprata apima biocheminę naudingą arba žalingą tarpusavio sąveiką. Tai apima ir mikroorganizmus, nes bakterijos ir mikoriziniai grybai taip pat į aplinką išskiria junginius, veikiančius augalus ir atvirkščiai, augalų išskiriami junginiai gali slopinti mikrobiotos veikimą. Pavyzdžiui, bastutinių šeimos augalai, ypač rapsai, dėl juose esančių antrinių metabolitų – glikozinolatų, slopina grybų sporų augimą“, – paaiškino docentė.
Augalų išskiriamos medžiagos, veikiančios kitus augalus, vadinamos alelochemikalais – tai aktyvūs junginiai. Doc. dr. R. Malinauskaitės teigimu, šie junginiai veikia dvejopai: „Didelės jų koncentracijos gali slopinti sėklų dygimą, augimą ir mažos, atvirkščiai, šiuos procesus skatinti.“
Planuojant daržą, pirmiausia apsidairykite, kas auga šalia jo. Rodos, pakanka pasirinkti tinkamą vietą sėjai, kur būtų geras dirvožemis, tačiau neapsižiūrėjus galite likti be derliaus.
„Jei šalia daržo lysvių augs graikinis riešutmedis, tai dėl labai stipriomis alelopatinėmis savybėmis pasižyminčio jame esančio junginio juglono natūraliai neaugs daržovės“, – įspėja R. Malinauskaitė.
Vengtini augalų deriniai
Kovui įpusėjus, kone svarbiausias darbas daržininkystės mylėtojams – pomidorų sėja. Jie tikri lietuviško daržo karaliai, tačiau į kaimynystę jiems tinka ne viskas.
„Pomidorai lysvėje sugyvens su salotomis, ridikais, tiks ir česnakų kaimynystė. Ir visiškai nepageidauja krapų, kaliaropių, žiedinių kopūstų draugijos“, – pataria specialistė.
Pomidorams itin giminingos bulvės – jie priklauso tai pačiai augalų šeimai, tad juos puola itin panašios ligos, todėl vieni šalia kitų augti negali. Prie bulvių geriausia sėti pupas.
Prie bulvių galima sėti špinatus, pupinių šeimos augalus, taip praturtinsime dirvą atmosferos azotu, bet reikia vengti moliūgų, saulėgrąžų“, – sako R. Malinauskaitė.
Jei pasirinksite sėti ridikėlius, venkite lęšių, avižų ir liucernos kaimynystės, nes šių augalų išskiriami junginiai slopina ridikėlių sėklų dygimą. Morkas sėti taip pat reikėtų atsižvelgiant į tai, kad, pavyzdžiui, krapai privilioja šioms daržovėms kenkiančius vabzdžius, morkines muses. Tačiau morkoms į kompaniją puikiai tiks svogūnai ar česnakai – šie augalai apsaugo vieni kitus nuo kenkėjų.
„Toje pačioje lysvėje česnakus galima suderinti su morkomis, agurkais, pomidorais, burokėliais ir reikia vengti sodinti šalia pupelių, kopūstų“, – kaip planuoti daržą pataria docentė.
Natūralus kenkėjų atbaidymas
Jei esate gurmanai, mėgstate pankolius ir norite jų užsiauginti darže, netinkamai parinkus kaimynus derlius nedžiugins. O netinka gana daug kas – netgi pastaruoju metu itin išpopuliarėję špinatai, kurie puikiai tinka kone visų daržo augalų kaimynystėje.
„Kai kurie augalai gali būti priskiriami „asocialiems“. Tai pankolis, kuris lysvėje nesugyvens su pomidorais, pupelėmis, kmynais, žirniais, špinatais ir kitais daržo augalais. Todėl jei pageidaujama šio specifinio gurmaniško skonio daržovės, jas reikia auginti gerokai toliau nuo visų.
Taip pat daržovėms nepriimtina ir karčiojo kiečio (pelyno) kaimynystė, nors pastarasis augalas dėl eterinių aliejų gerai atbaido nuo musių ir kitų dvisparnių“, – aiškino VDU docentė.
Augalai gali ne tik kenkti vieni kitiems, bet ir padėti apsisaugoti nuo puolančių kenkėjų. Pavyzdžiui, šalia burokėlių pasėjus sėjamosios kanapės, burokėliai apsaugomi nuo runkelinės spragės. Mėgstantiems žirnius, verta pasiplanuoti jų sėjimą šalia kitų augalų, kurie apsaugos nuo kenkėjų:
„Nuo kenkėjų galima apsisaugoti panaudojus tokius derinius: žirniai ir sėjamoji kanapė – apsauga nuo žirnių amarų, žirniai ir kopūstai – kopūstai apsaugomi nuo drugių vikšrų, žirniai ir baltoji garstyčia – apsauga nuo žirninio vaisėdžio.“
Pasėkite gėlių
Darže vietos atsiranda ne tik daržovėms, bet ir gėlėms. Jos ne tik papuoš aplinką, bet ir atbaidys nepageidaujamus kenkėjus, tad gausite dvigubą naudą.
„Apie daržą ne tik papuošimui galima pasisėti serenčių (Tagetes). Jie neleis išsiristi šakniavaisių nematodams. Bet lysvę su pupelėmis reikia patraukti nuo serenčių – dėl alelocheminių savybių jie slopins pupiniams augalams reikalingos mikrobiotos veiklą“, – įspėja specialistė.
Jau, ko gero, daugelio darže vietą atrado ir ryškiai oranžinės medetkos. Nors šios gėlės dažniau sėjamos kaip vaistažolė, vėliau sudžiovinama arbatai, tačiau darže medetkos puikiai padeda apsaugoti daržoves:
„Norint darže padaryti savotiškas kenkėjų gaudykles, galima pasisėti nasturčių. Tai dekoratyvūs, medingi ir maistui naudojami augalai. Bet jie iš daržo prisivilioja amarus. O medetkos privilioja nematodus, tripsus, šliužus.
Galbūt medetkos prisiviliodamos bent iš dalies galėtų apsaugoti nuo dabar taip plintančių invazinių šliužų? Šalia jų būtų galima įrengti tikras gaudykles. Medetkas, pasėjus toliau nuo agurkų ar pomidorų, būtų galima bent iš dalies apsaugoti nuo šių kenkėjų.“
Patarė, kur sėti saulėgrąžas
Daržo ekosistemai svarbūs ir apdulkintojai – juos galite pritraukti darže įsirengę prieskoninių augalų ir vaistažolių salelę. Joje pasėkite daug eterinių aliejų turinčius augalus, pavyzdžiui, čiobrelius. Augdami salelėje jie nebus kaimynystėje su kitais augalais, tačiau savo aromatu pritrauks apdulkintojus.
Svarbu nepamiršti įvertinti ne tik augalų alelopatines savybes – pagalvokite ir apie augalų kaimynystės netiesioginį poveikį. Šiemet raginama kaip solidarumo ženklą su Ukraina pasisėti saulėgrąžas, tačiau apgalvokite jų sėjos vietą.
„Pavyzdžiui, bulvės netoleruoja užpavėsinimo, todėl, nors ir gražiai tarpuvagiuose atrodys saulėgrąžos, pritraukiančias į daržą apdulkintojus, bet jų ten sėti nerekomenduojama. O šalia saulėgrąžų pasėti laipiojančias pupeles tikrai tinka.
Pupelėms patiks ir kukurūzų kaimynystė. Dekoratyvūs saulėgrąžų graižai papuoš ir moliūgų lauką, kartu privilios ir moliūgams taip reikalingus vabzdžius – apdulkintojus“, – pataria doc. dr. R. Malinauskaitė.
