Nors daugelis žmonių gali nežinoti apie šluotinio sausakrūmio galimas neigiamas pasekmes, yra svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad šis augalas gali būti ne tik nepageidaujamas soduose ar laukuose, bet ir turėti įtakos sveikatai ir net gamtai.
„Blogi darbai labai dažnai prasideda gerais norais. Žmonės siekdami naudos ar noro puošti namų aplinką prisiveža, prisisodina įvairiausių svetimų kraštų augalų.
Šie sulaukėję ir pasklidę po miškus ir pievas dažnai pridaro daug rimtos žalos. Tokia istorija nutiko ir su šluotiniu sausakrūmiu“, – rašoma socialinio tinklo „Facebook“ Kuršių nerijos nacionalinio parko puslapyje.
Šluotinis sausakrūmis paplitęs daugelyje šalių
Įraše teigiama, kad šluotinis sausakrūmis savaimę paplitęs Šiaurės Afrikoje, daugelyje Pietų ir Pietvakarių Europos šalių, Vidurio ir Rytų Europos bei Skandinavijos pietinėse dalyse. O štai kituose kraštuose jis buvo žmonių įkurdintas.
Šluotinis sausakrūmis yra svetimžemė rūšis ir laikomas invaziniu augalu Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Azijoje, Pietų Afrikoje, Australijoje, Naujojoje Zenlandijoje.
„Kodėl šis augalas buvo toks pageidaujamas, kas lėmė globalų jo išplitimą? Šluotinis sausakrūmis be vargo gali augti skurdžiuose, sausuose dirvožemiuose (dėka simbiozės su atmosferos azotą fiksuojančiomis bakterijomis).
Ši augalo savybė yra labai naudinga siekiant išvengti dirvožemio erozijos ir tikintis jį prisotinti maistingų medžiagų (azoto junginių). Sausakrūmis buvo sodinamas greitkelių pylimuose ir smėlio kopose.
Miškų ūkiuose jis buvo įveisiamas kaip pašaras laukiniams žvėrims, o Šiaurės Amerikoje kaip pašaras avims. Neįmanoma nepripažinti, kad žydėjimo metu šluotinis sausakrūmis yra išskirtinai gražus. Vėlyvą pavasarį gausiai šakotas krūmas apsipila ryškiai geltonais žiedais, taigi sausakrūmiai buvo sodinami ir dekoratyviniuose želdiniuose.
Kodėl šis tvirtas, atsparus ir puikus augalas, peržengęs natūralaus paplitimo ribas, tapo žalingas vietinėms ekosistemoms ir todėl nepageidaujamas?“, – rašoma Kuršių nerijos nacionalinio parko puslapyje.
Dėl šio augalo gali pakisti biologinė įvairovė
Įraše paminima, kad sausose, šviesiose ir maisto medžiagomis skurdžiose buveinėse šluotinis sausakrūmis yra sunkiai nugalimas konkurentas dėl vietos (šviesos) ir vandens resursų. Sausakrūmiai dažnai sudaro didelius, tankius sąžalynus ir nustelbia šviesomėgius vietinius žolinius augalus.
„Jie keičia dirvožemio cheminę sudėtį (padidiną azoto junginių kiekį), todėl buveinėse ima gausėti nebūdingų rūšių. Taigi ilgainiui visiškai išnyksta vietiniai augalai ir su jais susijusios gyvūnų rūšys (pakinta visa biologinė įvairovė).
Šluotinis sausakrūmis Kuršių nerijoje (kaip ir kitur Lietuvoje) buvo dirbtinai įveistas ir dabar sėkmingai plinta nerijos palvėje bei kopose. Augalas dauginasi tik sėklomis, kurios gali būti pernešamos gyvūnų ar transporto priemonėmis. Sėklos ramybės būsenoje gali išlikti gyvybingos iki 80 metų ir sudaryti ilgalaikį dirvožemio sėklų banką.
Kas nutiks jei Kuršių nerijos palvėse ir kopose įsikūręs šluotinis sausakrūmis nebus naikinamas ir nebus stabdomas jo plitimas? Šis svetimžemis, invazinis augalas gali negrįžtamai pakeisti nerijos kopas – vietoj pilkųjų kopų augalų vešėtų sausakrūmio brūzgynai.
Šluotiniai sausakrūmiai naikinami juos išraunant arba iškasant, tačiau tai ne vienerius metus besitęsiantis darbas, nes dėl labai ilgo dirvožemyje esančių sėklų gyvybingumo – augalas vis atžels.
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos specialistų dėka pradėti šluotinio sausakrūmio gausos reguliavimo darbai nerijoje. Greitų rezultatų nesitiki niekas, tačiau problemos sprendimas pasideda nuo jos suvokimo“, – teigiama socialinio tinklo „Facebook“ Kuršių nerijos nacionalinio parko puslapyje.
