Olimpinių medalių laimėtojas, buvęs profesionalus sportininkas ir žymiausias Lietuvos kanojininkas Jevgenijus Šuklinas, šiuo metu džiaugiasi nusistovėjusia, tačiau kupina veiklų gyvenimo idile.
Vyras ne tik sėkmingai puoselėja kraftinio alaus verslą, tačiau ir aktyviai užsiima visuomenine veikla: rūpinasi, kad Visagine netrūktų ne tik sportinių, tačiau ir muzikinių, meninių veiklų. J. Šuklinas juokiasi pasakodamas, kad Visaginas – jo mylimiausias miestas, tad tam, kad šis klestėtų ir būtų patrauklus ne tik gyventojams ir svečiams, dalyvauja politinėje miesto veikloje, o taip pat yra ir Visagino savivaldybės tarybos narys.
Vis dėlto, Jevgenijus pripažįsta, kad nors sportas šiame gyvenimo etape užima antraplanį vaidmenį, tačiau jo mesti visai neketina.
„Jeigu buvai sportininkas, tai sportininku liksi visam gyvenimui. Esmė tik ta, kad keičiasi tikslai. Jeigu iš pradžių svarbiausi buvo medaliai, tai dabar yra svarbu palaikyti fizinę būklę. Dienomis treniruojamės, po žiemos itin pasiilgau ežero, tad tikiuosi, kad greitu metu bus galima vėl pradėti irkluoti.
Kiekvieną dieną tai pabėgioju, tai su treniruokliais pasidarbuoju. Su draugais esame sugalvoję ir futbolo lygą, tad kiekvieną sekmadienį susitikę žaidžiame futbolą. Sportas liks visam laikui gyvenime, net jeigu dabar ir užima vos porą valandų per dieną“, – sako vyras.
Nauja savirealizacijos forma
Pasiteiravus, ar šiuo metu nesigaili praleistų metų visą save atiduodant sportui, J. Šuklinas nusišypso, kad yra toks žmogus, kuris paprasčiausiai gyvena gyvenimą, kuriame nieko nenorėtų keisti:
„Nieko nėra gaila, nes tuo metu buvo toks gyvenimas. Jame buvo ir pliusų, ir savų minusų. Išmokau sportuodamas puikiai planuoti savo laiką. Per dieną turėdavau 45 minutes laisvo laiko, tad per jį galėjau nuveikti labai daug, nes kiekvieną minutę žinojau, ką reikės padaryti. Iki trisdešimties buvau nusprendęs viską atiduoti sportui, tad tai ir dariau, o ko nespėjau ar nepadariau – nesigailiu.“
Šiuo metu vyras ne tik pasinėręs į aktyvią visuomeninę veiklą, tačiau ir su didžiausiu atsidavimu plėtoja alaus gamybos verslą. Kaip teigia pats buvęs profesionalus sportininkus, atradęs tokią verslo nišą jis bando griauti įvairiausius stereotipus apie alkoholio vartojimo kultūrą, o ypatingai, kai tai liečia sporto atstovus.
„Tai – stereotipas, kad sportininkai nevartoja ar turi nevartoti alkoholio. Jie gali sau tai leisti, jeigu tai yra kokybiškas ir su saiku vartojamas produktas. Nematau tame nieko blogo, nes ir patys einame sunkiuoju keliu, kuriame pasakojame kultūrą, rodome žmonėms, kad galima vartoti ir kokybišką produktą, kuris pagamintas pagal senuosius, istorinius receptu“, – pasakoja Jevgenijus.
J. Šuklino ir jo kolegų gaminamas alus ne tik tapo pamėgtas Lietuvos vartotojų, tačiau ir buvo įvertintas kaip vienas geriausių Baltijos šalių rinkoje.
„Kiekvieną kartą norisi vis ką nors įdomesnio sukurti, tad net ir čia atsiliepia mano kaip sportininko, nors įveikti konkurenciją, nugalėti ir parodyti geriausią, ką gali“, – nusijuokia pridurdamas pašnekovas.
Ne veltui olimpietis kalbėdamas pavartojo veiksmažodį „sukurti“. Tokia veikla, Jevgenijui nėra tik verslas, bet ir kūryba. Ypatingai vyras aludarystėje žavisi gaminimo procesu, kuris pasak jo, yra puiki savirealizacijos forma:
„Man patinka, kai pavyksta atrasti ir sujungti tam tikrus skonius tarpusavyje nenaudojant papildomų žaliavų. Užtenka vien sujungti tris komponentus – salyklus, apynius ir mieles bei taip atrasti kažkokį naują skonį, kuris išsiskiria fermentacijos metu, kuomet mielės yra brandinamos.
Man pačiam labai patinka eksperimentuoti, pavyzdžiui, ragauti alų su riešutais, meksikietiška paprika. Žavi šis kūrybinis procesas, kuriame atrandi kažką naujo. Tai, iš tiesų, yra kūryba.“
Knygos romanu galinti tapti meilės istorija
Prie naujai atrastos Jevgenijaus Šuklino mylimos veiklos sėkmės prisideda ir jo visai neseniai sužadėtine tapusi mylimoji Jolanta. Apie jų meilės istoriją, kaip sako juokais pats vyras, būtų galima parašyti itin įdomią istoriją, mat viskas prasidėjo kiek anksčiau nei prieš 2008 metus.
„Su Jolanta susipažinome labai seniai, neprisimenu tiksliai kada, tačiau 2008 metais mums teko išsiskirti, kadangi pasukau į sportą. Mano sporto šaka buvo nedėkinga santykiams, nes kartu laiką leisti galėjome tik penkias dienas per mėnesį, o po to man tekdavo vėl ilgiems mėnesiams išvykti į sporto stovyklas.
Būtent dėl to viskas tapo sudėtinga ir atsidūrėme tokiame etape, kuriame reikėjo rinktis – arba sukti skirtingais keliais, arba toliau kurti šeimą, planuoti vaikus. Tam momentui atsidaviau sportui, tačiau ir toliau su Jolanta palaikėme ryšius, nes šis žmogus man buvo visada labai artimas“, – pasakoja pašnekovas.
Net ir pasukę tuo metu skirtingais keliais, jie palaikė draugiškus santykius, domėjosi vienas kitu ar padėdavo sunkiomis gyvenimo akimirkomis. Vis dėlto, praėjus beveik dešimtmečiui, poros ryšys pradėjo stiprėti ir jie pradėjo vėl tarsi iš naujo bendrauti, atrasti vienas kitą.
„Supratau, kad ji yra mano žmogus. Kai pradėjome vėl bendrauti, atrodė, kad nebuvo tokios ilgos pertraukos, kuri truko daugiau nei dešimt metų. Kažkuriuo metu buvome labai geri draugai, o dabar vėl esame kartu, todėl tikiuosi, kad ateityje, sulaukę vaikų tapsime dar stipresne šeima“, – nusišypso atviraudamas visaginietis.
Šiuo metu tiek J. Šuklinas, tiek jo mylimoji Jolanta gyvena per du Lietuvos miestus. Didžiąją laiko dalį kanojininkas praleidžia Visagine, į kurį savaitgaliais atvyksta ir Jolanta:
„Visaginas yra mano mylimas miestas, čia man visada gera ir čia mano namai. Dažnai darbo reikalais išvykstu į Vilnių, kur gyvena ir dirba Jolanta, nes ji yra valstybės tarnautoja. Tačiau, ji laisvu laiku atvyksta ir pas mane į Visaginą.
Žinoma, norėtųsi daugiau laiko praleisti čia, kartu, tačiau manau, kad toks gyvenimas tarp dviejų skirtingų miestų – laikina stotelė. Nusprendėme po vasaros apsigyventi kartu, nes ateinantis sezonas bus labai darbingas, todėl pirmiausiai padirbėsime, o paskui pradėsime daugiau gilintis į darbo paieškas Jolantai, kad jį galėtų dirbti arčiau namų.“
Ilgas kelias atsakymo „taip“ link
Visai neseniai poros santykiai peržengė į naują gyvenimo etapą – Jolanta tapo Jevgenijaus sužadėtinė. Atviraudamas apie sužadėtuves, tv3.lt naujienų portalui J. Šuklinas pasakojo, kad piršlybų istorija – sudėtinga ir labai ilga, tačiau verta kiekvienos smulkmenos.
„Iki lemtingos akimirkos žiedą buvau nupirkęs jau prieš kelis mėnesius, tačiau vis galvojau, kaip reikės pasipiršti. Kadangi esu renginių organizatorius, planavimui skiriu daug laiko, o ir šiaip man labai patinka organizuoti, ilgai galvojau planą, kaip viskas turės atrodyti.
Pirminį planą sugadino nuolat besikeičiantys pandemijos ribojimai. Labai norėjau, kad piršlybos įvyktų Amerikoje, nes ten gyvena ir mano sesuo, ir šiaip planavome su draugais rudenį ten apsilankyti. Buvau numatęs ir vietą, kur viskas būtų įvykę, tačiau dėl pandemijos viskas sugriuvo, nebenusipirkome bilietų, draugai sakė nebevažiuos, tad taip ir neišvykome į Ameriką“, – pasakoja vyras.
Antroji idėja buvo pasipiršti Austrijos kalnuose. Jevgenijus dabar juokdamasis pasakoja, kad mintyse turėjo susidėliojęs gražų paveikslėlį – kalnai, žydras dangus, šviečianti saulė, alpės ir žiedas. Jam atrodė, kad būtent ten ir turės įvykti gražioji akimirka:
„Visgi, paskutiniu momentu ir vėl dėl pandemijos situacijos viskas pasikeitė, susirgo draugai, o ir teko keisti kryptį. Kadangi kiti nebegalėjo vykti kartu, mes vis tiek nusprendėme važiuoti dviese, nes turėjau planą, kurį turiu padaryti. Išvykome slidinėti į Vokietijos kaltus, tačiau ir ten nepavyko pasipiršti, nes aš nučiuožiau žemyn, o Jolanta manęs laukė kitur. Susitikus pamatėme, kad reikės laukti tris valandas, kuomet vėl galėsime pakilti į viršų, tad mano idėja ir vėl žlugo.
Galiausiai, grįžę po slidinėjimo į Miuncheną, vaikštinėjome po miestą ir užlipome į aukščiausią tašką, kuris yra buvo bažnyčios bokštas. Pamaniau, kad tokia graži diena, taip gražiai matosi viskas miestas, tad čia ir įvyko gražioji mūsų akimirka. Apie tai sužinoję draugai, kurie gyveno Vokietijoje, prisijungė prie mūsų ir mes visi kartu gražiai atšventėme tą dieną. Tad, kaip ir sakiau, mūsų sužadėtuvės buvo su nuotykiais.“
Jevgenijus Šuklinas dabar nusišypso, kad tuo metu jam kaip sportininkui viskas vyko ne taip, kaip jis norėjo, kad būtų, tačiau jis nepasidavė ir įgyvendino planus „A“, „B“, „C“, „D“, kol galiausiai planas „E“ ėmė ir pasiteisino.
„Galbūt, dabar net ir įdomiau, kai viskas taip išėjo. Esmė tame, kad mano sportininko charakteris net ir čia pasirodė, nes siekiau tikslo tol, kol gavau norimą rezultatą. Tokie nuotykiai į atmintį įsirėžė ilgam, bus, ką papasakoti vaikams“, – teigia buvęs profesionalus sportininkas, olimpinių medalių laimėtojas J. Šuklinas.
