Europos testavimo savaitės kampanija jau vykdoma aštuonerius metus, iš kurių šešerius – dėmesys skiriamas ne tik ŽIV infekcijai, bet ir virusiniams hepatitams. Visoje Europoje testavimo savaitės iniciatyvos vyksta du kartus per metus (pavasarį ir rudenį) ir jomis siekiama suvienyti pajėgas bendram tikslui – visuomenės informuotumo didinimui ir tyrimų plėtrai.
Rudens kampanija įprastai vyksta likus savaitei iki Pasaulinės AIDS dienos (gruodžio pirmosios). ŽIV infekcijai ir virusiniams hepatitams B ir C būdinga ilgai trunkanti besimptomė ligos eiga, todėl žmonės nejaučia simptomų ir nežino, kad yra užsikrėtę patys bei gali užkrėsti kitus. Laiku nediagnozavus šių infekcijų ir nepaskyrus gydymo, ligos eiga blogėja ir ilgainiui atsiranda komplikacijų.
Todėl, mažinant pavėluotų diagnozių skaičių, rekomenduojama kiekvienam įvertinti savo rizikos veiksnius ir kreiptis į ištyrimo vietą arba savarankiškai pasitikrinti savikontrolės testais, kuriuos galima įsigyti vaistinėse ar internetinėse parduotuvėse. Pasitikrinti dėl ŽIV ir hepatitų pirmiausia rekomenduojama:
Kam rekomenduojama pasitikrinti dėl ŽIV?
jei kosulys tęsiasi ilgiau kaip mėnesį; dažnai (daugiau kaip 2 k./per metus) sergate plaučių uždegimais, bronchitais, gerklės, ausų ir kitais uždegimais; jei karščiuojate ilgiau kaip mėnesį; jei viduriuojate ilgiau kaip mėnesį; be priežasties netekote daug svorio (daugiau kaip 10 proc.); jei nuolat jaučiate nuovargį ir silpnumą; naktimis gausiai prakaituojate;
susirgus tuberkulioze; padidėjus kaklo, pažastų ar kirkšnies limfmazgiams; jei sergate lytinių organų, burnos, stemplės ar gerklės kandidoze; jei turite burnos ir genitalijų opas, neišnykstančias ilgiau kaip 1 mėn.; esant kitoms būklėms, kurias galima rasti Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) interneto svetainėje.
Kam rekomenduojama pasitikrinti dėl virusinių hepatitų B ir C?
jei jums buvo perpiltas kraujas / kraujo produktai iki 1993 metų; jei buvo atliktos chirurginės operacijos (taip pat Cezario pjūvis) arba invazinės procedūros; jei dėl neaiškių priežasčių padidėję kepenų fermentai (ALT, AST); hemodializuojamiems pacientams; sergantiems hemofilija ir kitomis kraujo ligomis;
organų ir kraujo donorams; asmenims po organų transplantacijos; medicinos įstaigų darbuotojams; vaikams, kurių motinos nėštumo ir gimdymo metu sirgo hepatitu; jei šeimos nariui diagnozuotas hepatitas; nėščiosioms; nors kartą vartojusiems švirkščiamuosius narkotikus.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro stebėsenos duomenimis, 2019 m. Lietuvoje atlikta virš 240 tūkst. tyrimų dėl ŽIV, iš kurių beveik 22 tūkst. – atrankiniai greitieji. Tyrimų dėl ŽIV skaičius 2019 m., palyginus su 2018 m., padidėjo 13,8 procento.
Per pastaruosius trejus (2017–2019) metus padaugėjo tyrimų dėl ŽIV tarp rizikos grupių asmenų. Tyrimų, atliktų asmenims pagal klinikinius požymius, skaičius minėtu laikotarpiu padidėjo 83 proc. – atitinkamai nuo 3 785 iki 6 939.
Naujausios Jungtinių Tautų AIDS programos (UNAIDS) ataskaitos duomenimis, pasaulyje 81 proc. ŽIV užsikrėtusių asmenų žino, kad yra užsikrėtę šia infekcija. Lietuvoje, šis rodiklis siekia 83 procentus. Daugiau informacijos apie ŽIV tyrimus, hepatitų perdavimo riziką, kur pasitikrinti ir kitą informaciją galima rasti ULAC interneto svetainėje, Testavimo savaitei skirtame informaciniame langelyje ČIA
Pranešimą parengė ULAC ŽIV/AIDS, LPI ir hepatitų priežiūros skyrius.
