Nuo senovės šią dieną buvo švenčiamas paukščių parskridimas. 40 paukščių diena vadinama todėl, kad apytikriai tiek paukščių rūšių iš Lietuvos išskrenda žiemoti į svetimas šalis, o pavasarį sugrįžta į gimtinę.
Kai kur, ypač Žemaitijoje, manyta, kad šią dieną reikia praleisti „savam lizde“, t. y., su savo šeima. Tikėta, kad šią dieną kur nors toliau iš namų išvažiavus, užsitrauksi nesutarimą su saviškiais ir su kaimynais.
Šią dieną šeimininkėms būdavo patariama iškepti 40 bandelių, kad vasarą javai gerai derėtų.
Ypatinga diena
Anksčiau naujienų portalui tv3.lt apie šią dieną pasakojo etnologas Libertas Klimka. Jis pažymėjo, kad protėviams, ypač besiverčiantiems žemės ūkiu, paukščių sugrįžimas buvo svarbus – jie praneša apie sugrįžtantį pavasarį.
„Žmonės stebėdavo, kaip pavasaris sugrįžta į Lietuvą, nes su kiekvienos paukščių rūšies sugrįžimu vis arčiau visapusiškas gamtos atbudimas“, – paaiškino pašnekovas.
Panašiu metu kaimo žmonės imdavo pastebėti, kad į šalį sugrįžta smulkūs paukšteliai, vadinamieji giesmininkai, kurie savo balsais užpildydavo gamtą.
„Gamtininkai pastebi, kad tikrai daug paukščių rūšių šiomis dienomis jau pasirodo Lietuvos padangėje, pralinksmindami pavasario žinia žmonių širdis“, – nusišypsojo L. Klimka.
Tądien žmonės stebėdavo ne tik tai, ar sugrįžta paukščiai, dėmesį atkreipdavo ir į gamtą – vienas ženklas parodydavo, kokie orai laukia vėliau.
Anot etnologo, senoliai sakydavo, kad jeigu 40-ties paukščių dieną pasirodo šalna, dar 40 dienų galima tikėtis pasirodančios šalnos.
Stebint šių dienų orus, panašu, kad, pagal gamtos ženklus, šalnų turėtume sulaukti jau retai.
Laukiantys orai
Taip pat etnologas L. Klimka naujenų portalo tv3.lt skaitytojams yra pasakojęs apie neseniai minėtą Vieversio dieną, kurios metu papasakojo apie tai, kokie orai laukia.
L. Klimka atskleidė, kad šiemet vieversys, pavasario pranašas, jau vasario mėnesį buvo pastebėtas. Etnologas tikino, kad paukštis parskrido anksčiau nei turėjo.
„Vieversys jau senokai pasirodė Lietuvoje. Jis buvo pastebėtas prieš porą savaičių, ypatingai pietiniuose regionuose.
Kaimo žmonės sako, kad jeigu vieversys anksčiau savo dienos atskrenda, tai turės dar „atgulėti“, o tai reiškia, kad pavasaris nebus greitas. Gali tekti jo palaukti, o balandžio mėnuo dar ne vieną siurprizą mums iškrės – gali būti lietaus, šlapdribos ir vėjų“, – pranešė etnologas.
Anot jo, Vieversio diena – ne vienintelė, kuri liudijo apie šiemet vėlai pasirodysiantį pavasarį. Taip pat panašias prognozes buvo galima pamatyti pagal Pusiaužiemio dieną, minėtą sausio 25-ąją.
Etnologas taip pat garsiai svarstė, kad įdomu, ar pavasarinės šilumos šiemet sulauksime ir per Velykas, kurios bus vėlyvos (Velykos šiemet bus minimos balandžio 20 d. – aut. past.).
„Bet kokiu atveju, pavasaris ateis. Jau žydėjo žalčialunkiai, sugrįžo gervės, matosi, kad augalai ruošiasi pavasariui, pasikeitė karklų ir gluosnių spalva. Visgi, pavasaris bus ilgas.
Na, o apie kovą sakydavo taip – dieną tęžtą, o naktį braška. Tai labai būdingas reiškinys mūsų platumai, nes kai pašviečia saulutė, sniegas tirpsta, varvekliai tįsta, bet naktį dar šaltukas paspaudžia“, – baigė pokalbį etnologas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
