33 metų Liza iš Birmingemo, nenorinti atskleisti savo pavardės, 2007 metais susilaukė pirmagimio ir šis nėštumas buvo visiškai sklandus.
Tačiau po to slaugos darbuotoja išgyveno du gniuždančius persileidimus ir jai buvo diagnozuotas nepaaiškinamas nevaisingumas.
Tyrimai parodė, kad Liza turėjo daug natūralių ląstelių žudikų, o tai reiškia, kad jos kūnas naikino negimusius embrionus. Tačiau net vaistais nepavyko nutraukti širdį verčiančių persileidimų.
Liza pasakojo apie savo liūdesio kupinas dienas po to, kai Meghan Markle atskleidė, kaip ji prarado antrąjį vaiką, pajutusi „aštrų skausmą“, keisdama sūnaus Archie vystyklus, rašoma dailymail.co.uk.
„Aš niekada nežinojau, kad kuriant šeimą gali kilti nepaaiškinamų komplikacijų“, – paaiškino Lisa. „Tai švelniai tariant, varginantis ir graudinantis jausmas. Netekti kūdikio nėra lengva, bet aš užsiauginau storą odą.
Aš esu labai vaisinga, bet net nesišypsau ir nešvenčiu, kai pamatau dvi linijas nėštumo teste. Kai vyksta persileidimai, tiesiogine prasme atrodo, kad mano širdis plyšta dar kartą. Bet realybė yra tokia – įvykus persileidimui, aš galiu bandyti iš naujo, lyg to nebūtų buvę.“
Liza sako, kad blogiausią persileidimą patyrė, kai buvo nėščia dešimt savaičių, nes po jo buvo paguldyta į ligoninę dėl kraujo netekimo.
„Aš vakarieniavau su šeima ir tai atsitiko, kai nuėjau į tualetą“, – paaiškino ji. – Prisimenu, kraujas tryško. Tai buvo traumuojanti patirtis. Aš negalėjau patikėti, kad prarandu dar vieną kūdikį “.
Liza kreipėsi į privačią kliniką, nes negalėjo dar kartą patirti to skausmo. Liza jautėsi „įsitikinusi“, kad tai nepasikartos.
„Nustačius nepaaiškinamą nevaisingumą, jį sunkiau priimti“, – sakė ji. „Po trijų persileidimų nustojau sakyti draugams ir šeimos nariams, kad esu nėščia. Kadangi jau beveik laukiau, kol tai pasikartos.
Vieną kartą jaučiau stiprų širdies plakimą, kuris man suteikė vilties, kad tai nepasikartos. Aš dažnai stebiuosi, kodėl taip nutinka man. Kartais tai atrodo nesąžininga. Esu dėkinga už savo dukterį (13 m.), bet labai noriu pajausti didžiulį meilės jausmą, kurį patiriate, kai turite naujagimį“.
Vidutinė moteris turi 5% natūralių žudikų ląstelių, bet Liza – 11%. Ji meldėsi, kad vaistai padėtų sumažinti jų kiekį.
Po vaistų vartojimo, tų ląstelių kiekis sumažėjo iki 2%, bet Liza ir toliau patirdavo persileidimus. Gydytojai nesuprato, kodėl tai tęsiasi. Galiausiai 2019 m. gegužę Lizai buvo pasakyta, kad vienintelis būdas susilaukti biologinio vaiko bus su surogatinės motinos pagalba.
„Net nereikėjo paklausti savo sesers Joanos (31 m.) ar ji sutiks, nes ji daug kartų siūlėsi tą padaryti pati“, – paaiškino ji. „Aš net negaliu apsakyti, kokia esu dėkinga. Spalį mes padarėme vieną IVF etapą, bet jis nepavyko. Buvau tikra, kad tai pavyks, nes embrionai buvo sveiki, o Joana yra dviejų mama. Tas praradimas skaudino labiau nei buvę prieš tai, nes maniau, kad surogatinė motina bus tai, kas ir vėl leis turėti vaiką. Laimei, mano sesuo nori bandyti dar kartą. Ji sakė, kad padarys viską, ko prireiks“.
Liza tikisi, kad jos istorija gali sugriauti tabu ir paskatinti moteris išdrįsti kalbėti apie persileidimus.
„Nemanau, kad apie tai kalbama pakankamai“, – sakė ji. „Aš noriu, kad kiti žinotų, kad jie nėra vieniši, ir persileidimai įvyksta be medicininio paaiškinimo“.
