Įspėjame: ši istorija ir pateikti vaizdai gali šokiruoti jautresnius skaitytojus.
Per akimirką gyvenimas apvirto aukštyn kojomis – maždaug 15 metrų aukštyje ant geležinės elektros laidų konstrukcijos pakibęs berniukas krito žemyn, patyrė daugybinius kaulų lūžius ir gilius odos nudegimus, o jo šeima pradėjo kovą už gyvybę ir sveikatą.
Į 9 klasę einantis „Išsipildymo akcijos“ herojus Danielius – aktyvus jaunuolis, turintis daugybę svajonių ir tikslų, o jo šeima deda visas pastangas, kad vaikino gyvenimas būtų kuo pilnavertiškesnis. Vaikino kaimynė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Ona Buinevičienė apibūdina jį kaip ramų ir geraširdį vaikiną, kuris niekada nesukelia jokių problemų. Pasak jos, jis yra ne tik jos mokinys, bet ir kaimynas, visada pasirengęs padėti atlikti darbus. Namuose ji jį mato kaip linksmą, iškalbingą ir optimistišką žmogų.
Ir nors pats Danielius beveik neatsimena siaubingo nutikimo, tačiau aiškiai įsiminė, kaip su drauge išėjo pasivaikščioti. Eidami pro elektros liniją pamatė stulpą, primenantį kopėčias. Suintriguotas, jis nusprendė užlipti į 15 metrų aukštį, norėdamas pažiūrėti, kur toliau galėtų nueiti kartu su drauge.
Visgi, užlipęs ir išsitraukęs telefoną, norėdamas užfiksuoti vaizdą, staiga prarado sąmonę – vaizdas tapo juodas ir jis nieko nebegirdėjo bei nematė.
„Galvojau, kad jeigu paliesiu laidą, bus blogai, tačiau staiga buvau nukrėstas iš atstumo – to nesitikėjau. Pamenu vaizdą – geltonus kubelius. Skausmo nebuvo. Tik jaučiau, kad kažkas mane veža, bet nieko nesupratau“, – prisiminimais dalijasi vaikinas.
Greitojoje išvydo kraupų vaizdą
Anykščių rajone, Kavarske gyvenančią septynių asmenų šeimą sukrėtęs įvykis nutiko visiškai netikėtai. Danieliaus mama pasakoja, kad tą lemtingą dieną viskas atrodė įprasta: ji tvarkėsi šiltnamyje, o Danielius buvo namuose. Priėjęs prie mamos, Danielius pranešė, kad ruošiasi eiti į Kavarską. Buvo liepos 6-oji – Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena, o miestelyje kaip tik tądien turėjo skambėti Tautiška giesmė.
„Galvojau, vaikas eina į šventę. Pasakiau, kad tik ilgai nebūtų ir jis išėjo. Kai šventė ėjo į pabaigą, išgirdau kaukiančias sirenas, bet minčių visai nebuvo, kad kažkas gali būti blogai. „Pamaniau, kad, kaip įprastai, Danielius nuėjo pas močiutę, o greitosios automobiliai pro mus dažnai pravažiuoja“, – prisimena berniuko mama.
Temstant, po dienos darbų, šeima ruošėsi eiti į namus. Laukdama, kol sugrįš vaikai, tarp jų ir Danielius, Inga pastebėjo atbėgančias dvi mergaites. Jos pranešė siaubingą žinią – Danielių nutrenkė elektros srovė. Mergaitėms parodžius, kur tai įvyko, Inga staiga puolė bėgti:
„Tuo momentu jaučiausi lyg sapne, lyg per rūką. Bėgau ieškoti jo, net pati nežinojau, kur, per žmonių laukus, grūdus, miežius. Parkritau, vėl atsistojau ir bėgau toliau, kol pamačiau atvykusią greitąją. Danielius buvo visas subintuotas, bandė keltis, šaukė. Jis buvo sąmoningas, bet gydytojai sakė, kad jam buvo suleisti vaistai“, – apie siaubo kupinus momentus pasakoja ji.
Inga girdėjo Danieliaus balsą – nors jis jau buvo paguldytas greitosios pagalbos automobilyje, visas subintuotas jaunuolis pradėjo šaukti, bandė keltis ir tikino, kad jam viskas gerai ir reikia grįžti namo.
„Surikau: „Vaikeli, nesikelk, gulėk!“ Ar jis mane girdėjo, ar ne – nežinau, bet tą akimirką jis šiek tiek aprimo. Jis vis bandė keltis, nors medikės neleido. <...> Tada prasidėjo kelionė į Panevėžio ligoninę“, – prisimena Inga.
Panevėžio ligoninėje berniukui buvo suteikta skubi pagalba, o kad nekentėtų ir nejaustų stiprių skausmų, jis buvo užmigdytas. Vis dėlto, paryčiais, apie 4 valandą ryto, gydytojai Ingai pranešė, kad Danielių perveš į Vilnių, nes „šis atvejis jiems yra neįveikiamas“.
„Tik iš to piršto atpažinau ir įsitikinau, kad tai mano sūnus“
Be didelių nudegimų, Danielius patyrė ir daugybę lūžių – lūžo mentė, raktikaulis, 4 stuburo slanksteliai, o didžiausias sužeidimas buvo kojos klubo lūžis. Tą pačią dieną mama paskambino į Santaros klinikas ir paklausė, ar jai reikėtų atvykti, tačiau gydytojas patarė nevažiuoti. Jis paaiškino, kad ji tik nervintųsi, nes nieko negalėtų padaryti.
„Kiekvieną dieną ryte, per pietus ir vakare skambindavau į reanimacijos skyrių, klausdama apie situaciją ir kalbėdavau su gydytojais. Vėliau pradėjau važinėti į ligoninę ir pamačiau siaubingą vaizdą. Kad tai tikrai mano vaikas, atpažinau iš kojos piršto.
Ne veidas buvo, o pūslė. Akių nesimatė, nosies galiukas tik. Buvo visas apibintuotas ir aptvarstytas, rankos pirštai tik keli išlindę, o kojos – viena koja buvo su sužeistu didžiuoju pirštu, kurio nagas buvo nukritęs ir užaugęs kitoks. Tik iš to piršto atpažinau ir įsitikinau, kad tai mano sūnus“, – pasakoja Inga ir priduria, kad atpažinti savo vaiką buvo tiesiog neįmanoma.
Vilniuje gydytojams apžiūrėjus Danielių šie iš pradžių nesuprato, kaip jis galėjo patirti tiek sužalojimų ir nudegimų, tačiau įtarė, kad jį nukrėtė elektra. Tai patvirtino gili žaizda per visą ranką, taip pat nugaroje buvo keturios didelės skylės, į kurias galėjo tilpti pusė piršto.
„Gydytojai sakė, kad matosi, jog per jį perėjo elektra, nes yra elektros srovei būdingų kūno pažeidimų, kai trenkė, per jį kaip per laidininką pratekėjo elektros srovė. Jis buvo viršuje, ant stulpo, ir elektros srovė perėjo per jo kūną. Po to jis dar kurį laiką kabėjo ant stulpo skersinio, tačiau kai atvažiavo gaisrininkai, jį rado nukritusį ant žemės.
Stulpas buvo A formos, geležinis ir, tikėtina, kad jis užkliuvo už stulpo „kojos“, kai krito. Dėl to lūžo raktikaulis, mentė ir 4 stuburo slanksteliai“, – pažymi Danieliaus mama.
Skubiai atliko operaciją dėl kraujavimo
Vilniaus gydytojai pasakė Ingai, kad sūnus yra labai sunkios būklės, patyręs įvairius nudegimus ir kaulų lūžius, todėl suteikta skubi organizuota medikų brigados pagalba. Tačiau siaubas tuo nesibaigė – reanimacijoje jis ėmė kraujuoti, todėl gydytojai skubiai atliko klubo operaciją, nes laukti buvo per pavojinga.
Pasak mamos, operacija buvo itin rizikinga dėl papildomų infekcijų rizikos, tačiau galėjo ramiau atsipūsti – viskas praėjo sėkmingai, pagalba buvo suteikta laiku. Po operacijos Danieliui kas antrą dieną buvo atliekami perrišimai ir tvarstymai su narkoze, kad jis nejustų skausmo. Vėliau, po kelių savaičių ten, kur buvo apgijusios žaizdos, Inga pati tepdavo specialius kremus, kuriuos įsigyti nurodė gydytojas.
Danielius praleido dvi savaites reanimacijoje, o iš ligoninės išvyko tik po dviejų mėnesių, rugsėjo 5 d. Po kelių savaičių jis išvyko į Kačerginę reabilitacijai. Jam buvo atliekamos odos švitinimo procedūros, tepami kremai, atliekamos mankštos, daromi masažai.
Atvykęs reabilitacijai jis dar negalėjo vaikščioti savarankiškai, todėl jam reikėjo naudotis neįgaliojo vežimėliu. Po 24 dienų jis sugrįžo namo galėdamas vaikščioti, tačiau beveik visiškai netekęs regėjimo.
„Labai bijojau dėl akių, nes veidas buvo nusėtas pūslėmis ir akių visiškai nesimatė. Klausiau gydytojų, ar vaikas nebus aklas, tačiau iš pradžių atrodė, kad viskas gerai, jis matė. Tačiau po maždaug dviejų mėnesių prasidėjo problemos su akimis – pasakė, kad dėl elektros srovės apdegė lęšiukai ir abiejų akių regėjimas susidrumstė.
Pirmiausia regėjimas pablogėjo vienoje akyje, vėliau ir kitoje. Abi akys jau yra operuotos ir nors dabar jis mato, jam reikės akinių. Gali prireikti akinių tiek tolimesniam, tiek artimesniam matymui – vieni akiniai abiem atvejams“, – teigia Inga.
Atskleidė, kaip dabar jaučiasi
Ingos teigimu, Danieliaus gijimas buvo labai lėtas ir sunkus. Nors buvo atliekami tempimai ir įvairūs judesiai, jo kūną buvo sunku išjudinti. Baisiausia buvo liesti odą – nuo kiekvieno prisilietimo ji „subyrėdavo“ ir virsdavo atvira žaizda.
„Sunkiausia buvo tai, kad jam buvo labai karšta, jis tiesiog degė. Prašiau slaugytojų, kad atneštų ventiliatorių, tačiau jie neturėjo. Visą dieną vėdinau jį su rankšluosčiu, kad bent kiek atvėstų veidas. Vėliau nusipirkome ventiliatorių ir tai labai padėjo. Danielius prarado apetitą, jis labai sulyso, buvo sunku jį pamaitinti ir pagirdyti, o organizmui reikėjo atsistatyti“, – skaudžiais prisiminimais dalijasi Inga.
Vis tik Danielius nepasidavė ir turėjo didelį norą atsikelti. Jis pradėjo pats kilnoti rankas, stengėsi judinti kojas. Kartą, grįžusi į palatą, Inga pamatė sūnų gulintį ant šono – jis pats apsivertė, nors ir skaudėjo, kentėjo. Po kurio laiko, įsitvėręs į lovos kraštą, jis pradėjo vartytis ant šonų.
„Gydytojai neleido iškart statyti Danieliaus ant kojų dėl lūžusio klubo, jam buvo įdėti varžtai, kad lūžiai sugytų. Mūsų pirmasis pasiekimas buvo, kai jis atsisėdo, o pirmasis atsistojimas buvo labai sunkus – jis drebėjo, nes raumenys buvo per silpni, kad galėtų atsistoti.
Tai buvo kaip pirmas naujagimio žingsnis ir jis labai džiaugėsi, sakydamas: „Mama, jaučiu žemę po savo kojomis“. Jis tik 5 sekundes pastovėjo, tačiau vėliau pats atsistojo iš lovos, pradėjo vaikščioti aplink ją ir mes supratome, kad viskas gerėja“, – džiaugsmo balse neslepia moteris.
Paklausta, kaip šiuo metu jaučiasi sūnus, Inga pasakojo, kad dabar Danielius namuose atlieka įvairias mankštas ir stengiasi vaikščioti, kad stiprintų raumenis. Tam tikrose kūno vietose jam buvo persodinta oda, todėl ji turi būti tepama tepalais, kad nesiformuotų randai. Be to, po akių operacijos jam būtina lašinti lašiukus į akis.
„Kol kas Danielius neturi žaizdų, kur buvo persodinta oda, tačiau svarbu, kad nekiltų randai. Jei nebus tepama tepalais, nudegimo vietose gali atsirasti pūslės, kurios vėliau pradės randėti ir sukels skausmą. Tokiu atveju be plastinės operacijos nieko nebūtų galima padaryti. Nuo pat pradžių buvo aišku, kad ant kaklo reikės plastinės operacijos, nes randas iškart pasidarė“, – atskleidžia moteris.
Danieliui buvo užsakyti specialūs drabužiai, kurie suspaudžia persodintas odos vietas, jis turi juos dėvėti nuolat – ir vaikštant, ir miegant. Be to, jam reikia reguliariai atlikti randų lyginimą ir gydymą. Šiuo metu jis du kartus per dieną kremu tepa veidą, kaklą, rankas ir kitas vietas, kur buvo persodinta oda. Apie įvykį primena ant kojos, nugaros ir krūtinės likę nudegimų randai.
Reikalinga finansinė pagalba
Nors vaikinas palaipsniui sveiksta, jis dar negreitai galės sportuoti, važinėti krosiniu motociklu, kuriam taupėsi pinigus. Jis smalsus, darbštus ir judrus vaikas. Kaip sako jo mama, ji labai trokšta, kad sūnui nebeskaudėtų, kad jis galėtų vėl matyti, judėti, sportuoti, o jo veidas greičiau sugytų.
„Jis turi tikslą ir svajonę – nori laikyti teises, taupė pinigus krosiniam motociklui. Galbūt ateityje taps krosinio motociklo sportininku, jei viskas bus gerai. Norime, kad susitvarkytų lūžiai ir niekas netrukdytų jam bėgioti, sportuoti ir užsiimti savo pomėgiais“, – sako Inga.
Visgi tam, kad Danielius išgytų, reikalingi brangūs kremai nudegimams gydyti, dirbtinė oda ir pleistrai nuo randų, spaudžiantys tvarsčiai. 5 vienetų pleistrų kaina siekia 72 eurus. Jų ant pažeistų kūno vietų užtenka vienam kartui. Keisti pleistrus reikia kas 5-7 dienas.
„Savaitei kremas kainuoja 45 eurus, o pleistrų 5 lapeliai – 72 eurus, jų užtenka savaitei. Per mėnesį susidaro nemaža suma“, – pasakoja Danieliaus mama ir priduria, kad šeimai reikalinga 10 tūkst. eurų suma, nes, gydytojų nurodymu, kremais teptis reikės mažiausia dvejus metus, o kur dar reikalingi akių lašai, specialūs pleistrai ir drabužiai.
Prisidėti prie Danieliui gyvybiškai reikalingų pleistrų, kremo randams gydyti, spaudžiančių tvarsčių ir kitų gydymo priemonių įsigijimo gali kiekvienas, skirdamas auką „Išsipildymo akcijai“.
„Išsipildymo akcija“ bendradarbiauja su aukojimo internetu portalu aukok.lt, sąskaitų apmokėjimo programėle Perlas Go, telekomunikacijų operatoriumi TCG, operatoriais Bitė, Tele2 ir Telia.
Skambinti ar rašyti trumpąsias SMS žinutes ir paaukoti galite šiais numeriais: 1891 – 5 EUR, 1892 – 10 EUR.
Visa paaukota suma keliauja į „Išsipildymo akcijos“ sąskaitą – akcijos partneriai netaiko jokių kitų mokesčių.
„Išsipildymo akcijos“ skaidrumu rūpinasi audito įmonė Grant Thornton Baltic.
Daugiau: www.tv3.lt/issipildymoakcija
