Agronomė, „Jonatos gėlės“ įkūrėja Jonata Pauraitė-Raudonė sako, kad dažniausiai pasitaiko trys agurkų ligos: agurkų alternariozė, agurkų miltligė ir agurkų kekerinis puvinys.
Alternariozė
Pasak Jonatos, agurkų alternariozė taip pat yra žinoma ir kitu pavadinimu – sausligė, kadangi šią ligą sukelia moliūginis sausgrybis (Alternaria cucurbita). Liga pažeidžia ne tik agurkus, tačiau ir moliūgus.
Šią ligą sukelia šilumą mėgstantis grybas, kuriam plisti šiltnamiuose padeda palankios sąlygos – kai ilgiau nei 18 val. vyrauja 25–28 laipsnių šilumos oro temperatūra, šiltnamis yra blogai vėdinamas, pastebima didelė drėgmė, didesnė nei 85 proc.
„Gerokai dažniau šia liga suserga augalai, augantys šiltnamiuose, tačiau esant šiltai, lietingai vasarai, galima ligą pastebėti ir ant lauke augančių agurkų bei moliūgų. Pirmiausiai ji pasireiškia ant senesnių, o tik vėliau ir ant jaunesnių lapų“, – sako ji.
Ant agurkų lapų atsiranda nedidelės, gelsvai rudos, kampuotos formos dėmelės, kurios greitai didėja. Neretai tokios dėmės apima didelę lapo dalį, o jų vietose kartais būna pastebimos tamsios apnašos.
Vos tik pastebėjus ligos pažeistus lapus, specialistė pataria juos nuskinti ir ligos židinio vietas nupurkšti sisteminio poveikio fungicidais. Įdomu tai, kad ligai atsparių skirtingų agurkų veislių nėra, kadangi šių jautrumas alternariozei yra panašus.
„Pažeisti lapai ima džiūti, krenta ir dėl to augalai silpsta, pradeda prasčiau formuoti žiedynus ir megzti vaisius, darosi jautresni, mažėja derlius, blogėja bendra augalo kokybė“, – tikina Jonata.
Pasiteiravus, kaip galima apsaugoti agurkus nuo alternariozės, pašnekovė sako, kad lengviausiais būdas nutraukti šios ligos ciklą – dviejų metų augalų rotacija:
„Tai yra agurkų sodinimas į tą pačią vietą ne anksčiau nei praeis du auginimo sezonai. Taip pat patartinos naudoti ir kitos profilaktinės apsaugos priemonės. Kaip pagrindinį alternariozės infekcijos šaltinį reikėtų sunaikinti augalų liekanas, šiltnamyje palaikyti tinkamiausias agurkams augti sąlygas, tręšti, kartu didinant augalų atsparumą.“
Miltligė
Kita liga, kuri yra ganėtinai populiari lietuvių darže – miltligė. Šią ligą sukelia grybas, vadinamasis polifagu – jis yra mintantis daugelio rūšių augalais.
Trūkažolinis miltenis gali užkrėsti apie 230 skirtingų augalų rūšių. Dažniausiai iš daržovių yra pažeidžiami agurkai, melionai ir kiti moliūginių šeimos augalai:
„Grybas žiemoja sirgusių augalų liekanose, piktžolėse. Palankios sąlygos plisti ligai susidaro tankiuose agurkų pasėliuose, kur menkesnis apšvietimas. Pats grybas plinta, kai yra vidutinė oro temperatūra, drėgmė – nebūtina.“
Kaip ir alternariozė, taip ir miltligė dažniau puola agurkus, augančius šiltnamiuose. Užklupus miltligei agurkai ima menkai derėti, skursta, o kai liga išplinta masiškai – augalas žūva.
„Ligą išduoda pirmieji požymiai – baltos grybienos apskritos dėmelės, kurios pastebimos ant senesnių lapų viršutinės pusės. Plėsdamasi ji gali užimti ir viršutinę lapo dalį bei pereiti į apatinę ar ant stiebų. Kai liga užima lapus, šie iškart nudžiūsta“, – vardija simptomus J. Pauraitė-Raudonė.
Laimei, dauguma agurkų veislių geba apsisaugoti nuo miltligės. Vis dėlto, norint, kad liga neplistų, būtina gerai pašalinti ir sunaikinti sirgusių augalų liekanas, kitaip sakant, miltligės infekcijos šaltinį.
„Renkantis agurkų veislę vis tik reikėtų atkreipti dėmesį į jos atsparumą ligoms ir auginti tik atsparių veislių agurkus. Na, o jeigu pastebėjote pirmuosius miltligės požymius, naudokite fungicidus ar kitas priemones“, – pataria Jonata.
Kekerinis puvinys
Kekerinis puvinys – liga, kuri gali pažeisti ir pulti pačias įvairiausias daržoves. Ji užklumpa ne tik augimo metu, tačiau ir jau nuskynus derlių. Pasak agronomės, ši liga gali pažeisti visas augalo dalis.
„Vaisių užuomazgos suminkštėja ir pasidengia pilkomis apnašomis. Ant lapų taip pat atsiranda rusvų netaisyklingų dėmių, suminkštėja ir apsitraukia apnašomis stiebas. Virš pažeistos stiebo vietos esanti agurko dalis nudžiūsta“, – aiškina specialistė.
Daugiausiai žalos kekerinis puvinys padaro šiltnamiuose, kuomet būna per žema oro temperatūra ir didelė drėgmė: „Kekerinio puvinio vystymasis lėtėja, kai oro temperatūra būna aukštesnė kaip 25 laipsniai šilumos ir drėgmė mažesnė kaip 90 proc.“
Norint apsisaugoti nuo kekerinio puvinio ligos, reikia gerai vėdinti šiltnamius, įsitikinti, kad drėgmė nevišija 90 proc. ir oro temperatūra nekrenta žemiau nei 18 laipsnių šilumos.
Taip pat būtina šalinti susirgusias agurkų dalis, purkšti specialiomis priemonėmis nuo ligos ar fungicidais.
