Onuškio gyvenvietė istoriniuose šaltiniuose minima nuo XV amžiaus. Trakų savivaldybei priklausančio miestelio ir jo apylinkių praeitis labai įdomi, todėl turistų čia netrūksta. Ypač vasarą, kai ežerai vilioja.
30 km nuo Trakų miesto nutolusį Onuškį galima pasiekti dviem keliais: važiuojant kryptimi Rūdiškės–Dusmenys–Alytus arba Aukštadvario link. Abu keliai vienodai gražūs, vingiuojantys per regioninį parką, apsuptą mišrių miškų, spindinčių ežerų, vingrių upeliukų, telmologinio ir geomorfologinio draustinių.
Miestelio veidui solidumo suteikia didžiulė katedra. Ji tokia didinga, kad imi galvoti, jog Onuškis ne seniūnijos, o kokio nemenko rajono centras. Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia, turinti vėlyvojo klasicizmo ir romantizmo bruožų, pastatyta pagal Vilniaus arkikatedrą.
Kitas unikalus Onuškio objektas – akmenimis grįsta istorinė Kipro Petrausko aikštė. Nuo senų laikų joje vykdavo šventės, mugės, aplinkui esančiuose namuose veikė smuklės, arbatinės, parduotuvės.
1904–1907 m. Dusmenyse vargonininkavo Miko ir Kipro Petrauskų tėvas. Šalia Bakaloriškių kaimo Petrauskai turėjo sodybą ir žemės gražioje vietoje prie ežero. Ligi šiol ta vieta vadinama Petrauskais.
Onuškio miestelio parką puošia skulptoriaus Juozo Lebednyko skulptūra šv. Rokui.
Senosiose Onuškio miestelio kapinėse yra paminklas rezistentams, kitose kapinaitėse stovi antkapiniai paminklai knygnešiams M.Stankevičiui, A.Didikui, S.Banuškevičiui, liudijantys apie šio krašto šviečiamąją veiklą. 1991 m. kapinėse buvo pastatytas paminklinis akmuo su žuvusių pokario metais 63 žmonių pavardėmis, koplyčia ir kryžius (aut. J. ir V.Kasperavičiai). 1941 m. birželio 14 d. trėmimų aukos taip pat pagerbtos kryžiumi.
Vardo kilmė
Onuškio miestelis įdomus savo architektūra. Jo senoji dalis – urbanistikos paminklas, saugomas valstybės. Miestelio gatvių tinklas, aikštės planas ir jos tūrinė erdvinė kompozicija, užstatymo fragmentai, viso miestelio panorama liudija apie senųjų laikų svarbą. Onuškio istorinę, architektūros ir urbanistikos raidą nuo seniausių laikų iki šių dienų išsamiai išnagrinėjo A.Miškinis monografijoje „Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės“.
Bronius Kviklys leidinyje „Mūsų Lietuva“ rašo, kad miestelio pavadinimas – asmenvardinės kilmės. Kryžiuočių karo kelių aprašymuose minimas Ywanendorf, o netoli jo – ir Hannusdorf. Keista, kodėl šie kaimai minimi pakeliui iš Merkinės pro Perloją link Šalčininkų, nes dabar Onuškis yra pastebimai nutolęs nuo šio kelio (keliaujant palei Merkį šiaurės rytų kryptimi, išeina nemažas lankstas į šiaurę). Šie du kaimai gali būti verčiami kaip Ivano ir Hanuso kaimai (vok. Dorf reiškia „kaimas“) – tai rodo, kad XIV a. pabaigoje šiuose kraštuose jau būta Ivanų ir Hanusų.
Hanuso vardo lietuviškas atitikmuo būtų Onusas. Pasakojama, kad dvaro trobesiai XV–XVI a. esą pastatyti ant baudžiauninko Anuso (Hanuso) žemės. Todėl galima teigti, kad bet kuriuo atveju (Ivano ir Hanuso ar Onuso) miestelio vardas kilęs nuo Jonas fonetinio varianto. Tarpukariu miestelis buvo žinomas kaip Oniškis.
Karai neužtemdė šviesos
Kai kurių istorikų nuomone, Onuškio dvaro atsiradimas nebuvo atsitiktinis. Teigiama, kad būtent šioje teritorijoje Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas XV a. buvo apgyvendinęs totorius, kurie turėjo saugoti kelią į Trakus. Šalia dvaro netrukus atsirado gyvenvietė, kuri sparčiai augo ir 1534 m. inventoriuje jau vadinta miesteliu. Šis miestelis labai nukentėdavo įvairių karų ir didikų tarpusavio vaidų metu. Tačiau per visas tas negandas jis išsaugojo aikštę su apie ją stovinčiais pastatais.
Bene kiekvienas miestelio gyventojas žino apie 1939–1953 m. Onuškio bažnyčioje klebonavusį žymų kraštotyrininką, bažnyčios istoriką, publicistą, humanistą Nikodemą Švogžlį-Milžiną. Jo palaikai ilsisi Kernavės bažnyčios šventoriuje.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę Onuškio bažnyčios šventoriuje buvo perlaidotas žymus kraštietis, Nepriklausomybės akto signataras, lietuvybės skleidėjas, knygnešių globėjas Donatas Malinauskas. Ilgą laiką jis gyveno Jankovicų dvare netoli Onuškio. Šeimos kape ilsisi ir jo žmonos bei sesers palaikai.
Onuškis – šviesi seniūnija. Čia veikia 2 bibliotekos: Trakų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Onuškio ir Dusmenų filialai.
Onuškio miestelio biblioteka savo veiklos metus skaičiuoja nuo 1937 m. Čia kaupiama saugoma literatūra apie krašto gamtą, istoriją. Biblioteka skleidžia informaciją apie iškilius krašto žmones, pildo ir ruošia naujus teminius bei personalijoms skirtus aplankus, kraštotyros darbus. Kraštotyros fondą sudaro daugybė dokumentų, kartotekoje kaupiami rajono, regioninių bei respublikinių periodinių leidinių kraštotyros straipsnių bibliografiniai aprašai.
Onuškio Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia
Pirmoji bažnyčia minima 1526 m. Manoma, kad ji XVI a. pabaigoje priklausė evangelikams reformatams, nes Onuškio palivarko savininkas 1611 m. ją grąžino katalikams. 1655 m. bažnyčia sudegė. Ji buvo atstatyta po 1674 m.
1797 m. ji buvo labai sena ir sutrešusi. Šiek tiek remontuota, ramstyta 1823 m. sugriuvo.
Toje pačioje vietoje 1823–1829 m. dvarininko K.Šetkevičiaus rūpesčiu buvo pastatyta dabartinė didinga plytų ir akmenų mūro katedra. Gyventojai prašė lietuviškų pamaldų, tačiau 1832 m. vyskupo paskirta komisija nustatė, kad parapijiečiai namuose kalba lietuviškai, bet meldžiasi lenkiškai, todėl lietuviškos pamaldos nereikalingos. Jos tik iš dalies pradėtos nuo 1893 m.
XX a. pradžioje kurį laiką čia vargonininkavo Kipras Petrauskas.
1927–1939 m. klebonavęs Kazimieras Cibas rūpinosi parapijiečių blaivumu, religine ir kultūrine pažanga, rūpestingai tvarkė parapijos ūkį.
1939–1953 m. čia klebonavo Nikodemas Švogždys-Milžinas.
Bažnyčia turi vėlyvojo klasicizmo, romantizmo bruožų. Ji – stačiakampio plano, su 6 dorėninių kolonų portiku. Vidus susideda iš trijų navų. Cilindrinius skliautus laiko 4 poros kolonų. Šventorių juosia akmenų mūro ir plytinių stulpelių tvora. Jame yra medinė varpinė.
• 1511 m. minimas Onuškio dvaras (manoma, įkurtas dar XV a. pabaigoje ar XVI a. pradžioje Skundonių kaimo žemėse). 1524 m. LDK didikas Žygimantas Senasis suteikė jo savininkui privilegiją kurti miestelį, rengti savaitinius turgus ir leido veikti smuklėms. Turgūs vykdavo anksti sekmadieniais centrinėje miestelio aikštėje.
• 1567 m. Onuškis gavo privilegiją mugėms.
• 1613 m. Onuškis pažymėtas LDK žemėlapyje. 1683 m. gavo teisę prekymečiams.
• XIX a. veikė didelė spirito varykla, lentpjūvė, pradinė mokykla, vyko turgūs ir prekymečiai. Po 1863 m. sukilimo Onuškio dvaras buvo caro valdžios konfiskuotas ir padovanotas grafui Olsufjevui.
Lota Balsytė
