Ne kiekvienas žino, kad Pietų Amerikoje yra daugiau nei 300 įspūdingų nacionalinių parkų, saugomų draustinių ir gamtinių rezervatų. Vieni jų visai mažyčiai, kiti – didesni net už kai kurias valstybes. Būtent čia galima išvysti įspūdingiausią Amerikos gamtos ir gyvūnijos panoramą.
KOLUMBIJA: Taironos nacionalinis gamtos parkas
Taironos nacionalinis gamtos parkas (nuotr.londonozinios.com) (nuotr. Gamintojo)
Tai antras pagal populiarumą Kolumbijos parkas. Jis driekiasi nuo šiaurinių Karibų jūros krantų iki Siera Nevada de Santa Martos, aukščiausios pakrantės kalnų grandinės visame pasaulyje. Čia glaudžiasi apie 180 rūšių žinduolių ir 300 rūšių paukščių, šimtai koralų, žuvų, moliuskų ir kitų jūrų gyvūnijos rūšių. Dažnai per ekskursijas lankytojams pasiseka išvysti triukšmingiausius žemės gyvūnus – juodąsias beždžiones staugūnes, titi beždžiones, iguanas, elnius, jaguarus, šikšnosparnius. Taip pat labai populiaru stebėti paukščius – erelius, genius, Andų kondorus (tai antras didžiausias paukštis pasaulyje). Tad neveltui Tairona vadinamas vienu gražiausių pakrantės parkų visoje Pietų Amerikoje. O kur dar baltutėlio smėlio paplūdimiai ir krištolinis Karibų jūros vanduo... Čia galima nardyti, plaukioti banglente, jodinėti arkliais, įsikurti kempinge.
VENESUELA: Kanaimos nacionalinis parkas
Kanaimos nacionalinis parkas (nuotr.londonozinios.com) (nuotr. Gamintojo)
Be jokios abejonės, ryškiausias 30 tūkst. kv. kilometrų parko akcentas – tai Angelo kriokliai, aukščiausias krioklys pasaulyje. Tačiau Kanaimos parkas garsėja ne tik šiuo stebuklu, o ir daugybe mažesnių krioklių, tykiomis lagūnomis, srauniomis upėmis, atogrąžų miškais, džiunglėmis, laukine gyvūnija ir garsiaisiais kalnais, vadinamais tepuis. 1994 m. Kanaimos parkas buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašus, siekiant išsaugoti unikalią florą ir fauną bei topografiją, įskaitant ir kvapą gniaužiančius tepuis, kurių viršūnių plokštikalnės tokios atokios, jog jose susikūrė savita ekosistema. Pavyzdžiui, tai vienintelė vieta pasaulyje, kur auga tam tikros rūšies orchidėjos. Aukščiausias tepui – tai Roraimos kalnas, nuo kurio ir krenta Angelo krioklys, įkvėpęs žymųjį Artūro Konan Doilio (Arthur Conan Doyle) romaną „Prarastas pasaulis“. Kanaimos parke galima stebėti paukščius ir gyvūnus, plaukioti po kriokliais laivais, aplankyti tenykštę Pemono indėnų bendruomenę, pasivaikščioti po kalnus.
ARGENTINA: nacionalinis ledynų parkas
Nacionalinis ledynų parkas (nuotr.londonozinios.com) (nuotr. Gamintojo)
Šis įspūdingas parkas neseniai buvo atnaujintas. Čia įrengta įspūdinga daugiapakopė alėja tiesiai priešais ledyną. Kita svari priežastis čia apsilankyti – ledynų tirpsmas. Kai kurie jų gali apskritai išnykti per kelerius artimiausius metus. Garsiausias šio parko ledynas Perito Moreno – vienas iš nedaugelio pasaulyje, kuris greičiau plečiasi nei tirpsta. Tačiau mažesnieji ledynai nyksta labai sparčiai, dėl to keičiasi vandens lygis parko ežeruose. Parkas įsikūręs prie Čilės sienos. Iš viso čia yra 47 ledynai (30 proc. parko ploto dengia ledas). Šiame parke galima paplaukioti laivu tarp ledynų, pajodinėti arkliais, paskraidyti oro balionu, kopti į kalnus, leistis į safarį ar žvejoti upėtakius.
EKVADORAS: Kotopaksio nacionalinis parkas
Kotopaksio nacionalinis parkas (nuotr.londonozinios.com) (nuotr. Gamintojo)
Viena įspūdingiausių Pietų Amerikos vietų – tai Andų rytuose esantis Kotopaksio nacionalinis parkas. Tai labiausiai lankomas žemyno nacionalinis parkas, pavadintas pagal vieną aktyviausių pasaulio ugnikalnių, esantį pačiame parko centre. 5897 m aukščio kalnas vietos genčių tūkstančius metų buvo garbinamas kaip dievas. Jo papėdėje buvo atliekami įvairūs ritualai ir aukojimai. Mat kadaise ugnikalnis išsiveržė per vietinių ir Ispanijos konkistadorų mūšį. Konkistadorai išsigando ir atsisakę ketinimų užimti šią vietovę spruko. Šiandien užkopti į ugnikalnio viršūnę užtrunka 5–7 valandas. Bet iš čia atsiveria pribloškiantys vaizdai, tad šiek tiek paprakaituoti tikrai verta.
Kotopaksio parkas garsėja ir krištoliniais ežerais, žaliais miškais bei laukinės gyvūnijos įvairove. Parke gyvena kondorai, pumos, Andų lapės, lamos ir laukiniai arkliai.
PERU: Manu nacionalinis parkas
Manu nacionalinis parkas (nuotr.londonozinios.com (nuotr. Gamintojo)
Šis parkas puikiai išsaugotas, mat yra gana atokus. Šiandien jis, be kita ko, globojamas UNESCO. Čia galima aptikti apie 15 tūkst. augalų rūšių, daugiau nei tūkstantį skirtingų paukščių, apie 600 gyvūnų ir 2400 vabzdžių rūšių. Kadangi Manu parkas yra toks atokus (jį galima pasiekti tik laivu ar nedideliu lėktuvu) ir pasižymi tokia įvairove, jis jau tapo viena geidžiamiausių mokslininkų ir tyrinėtojų vieta. Tačiau norint čia apsilankyti reikia gauti vietos gyventojų kvietimą arba Peru vyriausybės leidimą. Vis dėlto dalį parko leidžiama lankyti turistams.
BRAZILIJA: nacionalinis Fernando de Noronjos jūros parkas
Nacionalinis Fernando de Noronjos jūros parkas (nuotr.londonozinios.com) (nuotr. Gamintojo)
Tai dar viena UNESCO globojama grožybė, saulės merkiamas archipelagas, nusidriekęs 354 km nuo Brazilijos šiaurės rytų pakrantės. Brazilai šį parką vadina tikru rojumi. Akylai saugomą tropinį nacionalinį parką sudaro 21 sala ir salelė. Didžiausios jų: Fernando de Noronja, Rata, do Meio, Lucena, Sela Gineta ir Rasa. Anksčiau čia buvo kalėjimas, tad didžiąją dalį augalijos teko išnaikinti idant kaliniai negalėtų pasigaminti laivų ir jais pabėgti.
Be tropinio klimato ir fantastiškų paplūdimių, parkas traukia jūrų augalijos ir gyvūnijos įvairove. Čia galima išvysti daugiau nei 230 rūšių žuvų, 15 skirtingų koralų ir net penkias ryklių rūšis. Taip pat – daugybę vėžlių, albatrosų, delfinų, kurie kas rytą būriais grįžta į ramius Delfinų įlankos vandenis. Lapkritį turistai ir mokslininkai traukia į parko pakrantę stebėti, kaip vėžliai meilinasi savo išrinktosioms... Be to, salose labai populiaru nardyti, plaukioti banglentėmis ir laivais, stebėti laukinę gyvūniją.
