Kažkokiu stebuklingu būdu tarp Ispanijos ir Prancūzijos įsiterpusi didžiausia nykštukinė valstybė Andora Europos žemėlapyje – mažas taškiukas. Ji net šiek tiek panaši į Vilnių, kurį kaip ir Andorą vagoja upė. Andorą pusiau dalija Valyra. Tačiau ne tik valstybes sieja šis bendras panašumas. Kai Lietuvoje griaudi Joninės, Andoroje irgi švenčiama - ten liepos 24-ąją irgi mini šv.Jono – vieno iš Andoros globėjų dieną.
Yra ir dar viena, sakyčiau labai intriguojanti ir paslaptinga sąsaja su Lietuva – dėl savo dabartinio klestėjimo šis kraštas iš dalies dėkingas Vilniuje gimusiam Borisui Skosyrevui (Skossyreff), valdžiusiam šią valstybę neilgą laiką – jis buvo net išrinktas Andoros karaliumi, bet stovėjusiam prie šalies sėkmės ištakų – pasiūlė atšaukti mokesčius, skatinti užsienio investicijas.
Andora mažiausių valstybių sąraše – link pabaigos: ji dukart didesnė nei Lichtenšteinas, septynis kartus negu San Marinas, o su Monaku lyginant, Andora atrodo milžinė. Tačiau tai netrukdo per metus svečių priimti šimtą kartų daugiau nei joje yra gyventojų.
Andoroje beveik nėra itin garsių lankytinų istorinių ar kultūros vietų (nes šalis negali pasigirti istoriniais laikais: čia nevyko garsūs karai, nesidriekė prekybos keliai, nesisprendė garsių žmonių ar valstybių likimai, negyveno garsūs architektai ar dailininkai), tačiau viską kompensuoja nuostabūs kalnų ir pakalnių peizažai, romėnų statyti tiltai, jungiantys kalnus, juos vagojantys upeliukai ir kriokliai, viduramžių bažnytėlės ir varpinės, arabų tvirtovių ir senųjų pilių griuvėsiai. Ir visa tai įrodo, kad šalis yra savotiškas muziejus po atviru dangumi, o siauros, jaukios gatvelės, apstatytos akmeniniais ir mediniais namais, atrodo kaip iš pasakos.
Ir ne tik šiuo aspektu Andora – it pasaka. Ji - apsipirkimo sostinė, nes dėl mažų mokesčių ir tarifų įvairioms prekėms galima pigiai įsigyti grožio prekių, audio ir video aparatūros, tabako, alkoholio, drabužių.
Andoros įkūrėju laikomas frankų karalius Karolis Didysis (8 a.) Pasakojama, kad net 5 tūkst. andoriečių padėjo jo armijai kautynėse su arabais. Atsidėkodamas karalius paskelbė, kad andoriečiai - nepriklausoma tauta, nors ir su jo globa.
Dykvietė
Iš baskų kalbos šalies pavadinimas reiškia “dykvietė" (andurria). Ir tai yra savotiška tiesa – pramonės čia nėra, išskyrus nedideliais kiekiai gaminamas garsusis Andoros tabakas. Šalis išsilaiko iš pajamų, gaunamų iš turizmo. Andoriečiai stengiasi jų šalyje atostogaujantiems užsieniečiams sudaryti visas sąlygas, kad atvykėliai čia jaustusi nustebinti amžių palikimu – šalies rūbu ir komfortišku vidumi – paskutiniais civilizacijos pasiekimais ir laimėjimais, kuriuos pasiimdami andoriečiai nesudarko savo išorės.
Andora dar vadinama tyliausiu ir ramiausiu Europos kampeliu, kur savotiškai dera senoviniai papročiai, išlikę nuo feodalinių laikų, ir šiuolaikinės civilizacijos akcentai.
Andoriečiai gyvena vadovaudamiesi principu: neverta atidelioti rytojui to, ką galima padaryti užporyt.
Valstybė dar ir išskirtinė, nes jos sostinė, minima nuo IX a. pradžios, yra įsikūrusi aukščiausiai (1055 metrų ) virš jūros lygio. Daugiau jokios Europos valstybės sostinė tuo pasigirti negali.
