Beje, pastaruoju metu vis dažniau kalbama ne tik apie žaislų sudėtį, bet svarstoma, ar žaislas nepakenks vaiko emociniam vystymuisi. Pavyzdžiui, ne taip seniai, kai tėvai viešoje erdvėje piktinosi vaikams skirtomis lėlytėmis su lytiniais organais, kurios atrodo lyg striptizo šokėjos.
Emocinis vaiko vystymasis priklauso ne nuo žaislo
Psichologė Daiva Govorova sako, kad šiuo klausimu labai sunku rasti vieną teisingą atsakymą. O sugrupuoti žaislus, kurie vaikui gali būti psichologiškai pavojingi ir kurie ne, išvis neįmanoma. Kiekvienas vaikas yra individualus, todėl ir vaikų požiūris į tą patį žaislą labai skiriasi. Tačiau tėvai atsakingai turėtų rinkti žaislus savo vaikams.
„Mano manymu, kad prieš renkant žaislą vaikui, turėtumėm turėti tikslą, žinoti, ko siekiame ir kokia bus to žaislo paskirtis. Ar žaislas reikalingas, kad vaikas būtų užimtas, ar kad lavintų bendravimo-socialinius įgūdžius, kalbą ir kt.
Tačiau reikia prisiminti, kad stebuklingų žaislų nėra. Kiekvieno žaislo panaudojimas priklausys nuo to, kiek vaikas yra kūrybiškas. Dar labai svarbu ir tėvams susipažinti su žaislu: ar jiems patiems jis atrodo įdomus, ar bus smagu žaisti drauge su vaikais.
Svarbu, neapsiriboti lėlėmis ir mašinėlėmis, reikia stebėti vaiką, kas jam patinka: gal konstruoti, ardyti, statyti. Stebėdami vaiką, matome jo polinkį. Žaislas yra procesas“, – sako D. Govorova.
Dažnai tėvai abejoja, ar pirkti vaikui, pavyzdžiui, tokias lėlytes, kurios turi lytinius organus. Psichologė nemato tame nieko bauginančio. Mažieji dažniausiai to net nepastebės, tuo metu, vyresnieji jau ims samprotauti, kelti klausimus, kodėl. Tokie žaislai gali būti labai informatyvūs.
Be kita ko, psichologė D. Govorova atkreipia dėmesį, kad leidus vaikui žaisti su tokiais žaislais nejučia galima išgauti ir svarbios informacijos – pavyzdžiui, jei vaikas yra lytiškai išnaudojamas, žaisdamas su lytinius organus turinčiomis lėlytėmis gali papasakoti kažką svarbaus.
„Žaidžiant su vaikais galima apie juos labai daug sužinoti. Nereikia vaikų palikti likimo valiai. Jokie žaislai neatstos tėvų dėmesio, o žaislai gali būti tik priemonė“, – primena psichologė.
Anot jos, svarbu stebėti, klausti vaiko, ką jis žaidžia, įsitraukti į jo žaidimą.
„Didžiausia šių laikų problema yra ne netinkami žaislai, o bendravimo su vaikais trūkumas“, – priduria psichologė D. Govorova.
Saugiausi žaislai iš natūralių medžiagų
Baltijos aplinkos forumo, cheminių medžiagų specialistas Gražvydas Jegelevičius sako, kad saugiausias pasirinkimas būtų žaislai iš natūralių medžiagų (medžio, molio, metalo, šieno, šiaudų, vaško, kt.), gamtinės medžiagos kaip žaislai. O jei tai tekstiliniai žaislai – geriau sertifikuoti „Oeko-Tex 100“ standartu, kuris reiškia, kad tekstilė yra patikrinta dėl kenksmingų medžiagų ir yra patikima.
„Na, o ko vengti atsakyti daug sunkiau, patartume pradžiai bent jau plastikinių (ypač minkšto plastiko) ar įvairių „guminių“ žaislų vengti. Tik tam tikri plastikai yra galimai pavojingi (pvz., PVC (polivinilo chloridas), PC (polikarbonatas) ženklinami rodyklėmis su numeriukais 3, 7) bet ant žaislo gali net nebūti pažymėta plastiko rūšis, tad vadovaujantis atsargumo principu patariama tokių žaislų vengti.
Atkreiptume dėmesį, kad ne tik žaislai yra pavojaus vaikams šaltinis, bet gali būti ir tam tikros mokyklinės prekės, su maistu besiliečiantys indai ir kt. reikmenys“, – sako G. Jegelevičius.
Baltijos aplinkos forumo pateiktais duomenimis, minkšto, lankstaus plastiko žaisluose iš PVC gali būti ftalatų, kurie gali sutrikdyti endokrininę sistemą.
Klijuotose medinėse dėlionėse naudojamas formaldehidas kelia vėžinių susirgimų riziką. Pliušiniuose meškiukuose naudojamos degumą mažinančios medžiagos gali neigiamai veikti vaiko vystymąsi.
Nepriklausomi tyrimai patvirtina, kad žaislų gamyboje visos šios cheminės medžiagos gali būti pakeistos saugesnėmis.
Kūdikiai ir vaikai yra žymiai jautresni pavojingų cheminių medžiagų poveikiui nei suaugusieji. Vaikų organizmas linkęs greičiau įsisavinti chemines medžiagas ir lėčiau jas pašalinti, o imuninė sistema silpniau apsaugo jų organizmą nuo pavojingų cheminių medžiagų poveikio.
Dėl didesnio odos paviršiaus ploto santykio su kūno svoriu, didesnio įkvepiamo oro kiekio kūno masės vienetui, intensyvesnio kvėpavimo ir greitesnės medžiagų apykaitos, lyginant su suaugusiu žmogumi, į vaikų organizmą patenka daugiau cheminių medžiagų.
„Vaikų imuninė sistema ir nervų sistema vis dar vystosi ir pavojingų cheminių medžiagų šalinimo iš organizmo sistema dar nėra iki galo susiformavusi. Be to, kūdikių oda yra daug plonesnė ir apsauginė organizmo funkcija dar vystosi. Jie taip pat yra ypatingai pažeidžiami endokrininę sistemą ardančių medžiagų.
Vaikų hormoninė sistema dar tik vystosi ir galimas negrįžtamas neigiamas tokių medžiagų poveikis organizmui žymiai didesnis“, – teigiama Baltijos aplinkos forumo pranešime.
Todėl Baltijos aplikos forumo atstovai pataria išties atidžiai domėtis žaislų gamybos procesu, jų sudėtimi ir pabrėžia, kad patikimiausi žaislai yra tie, kuriuos pagaminsite savo vaikams patys. Baltijos aplinkos forumo teigimu, tokia dovana ne tik bus saugesnė, bet ir suteiks daugiau džiaugsmo mažiesiems.
Galite pasirinkti jums labiausiai patinkantį žaislų gaminimo būdą – nerkite, megzkite ar siūkite lėles ar meškučius, drožkite kaladėles, dėliones ar mašinėles, iš popieriaus gaminkite įvairius atmintį lavinančius ar stalo žaidimus ir pan.
Laboratorijoje aiškinamasi žaislų šalutinis poveikis
Bendrovės „Areta“ žaislų saugos ir chemijos gaminių bandymų laboratorijoje atliekamas platus spektras laboratorinių bandymų.
Bendrovės vadovė Marija Petrėtytė pasakoja, kad laboratorijoje atliekami tik fizikiniai-mechaniniai žaislų bandymai. Chemines žaislų medžiagų savybes tiria Nacionalinė visuomenės sveikatos tyrimo laboratorija.
Žaislus bandymams atrenka Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
„Kompetentingi tarnybos darbuotojai parduotuvėse ar kituose prekybos vietose atrenka jiems atrodančius nesaugius žaislus. Po to žaislai pristatomi į laboratorijas ištyrimui. Žinoma, dažnai į laboratoriją bandymams žaislus pristato ir patys gamintojai, kurie nori įsitikinti, kad jų gaminys yra saugus“, – pasakoja M. Petrėtytė.
Žaislai skirti vaikams žaisti, bet turi būti saugūs. „Čia kaip ir vaistai skiriami gydymui, bet turi ir pašalinių poveikių. Žaislas gali teikti ne tik malonumą, bet ir būti pavojingas.
Ypač yra griežti reikalavimai žaislams, kurie skirti vaikams iki 3 metų amžiaus. Šio amžiaus vaikai mėgsta kišti žaislus į burną, daužyti, kratyti... Todėl žaislai turi būti pakankamai stiprūs, neturi būti smulkių detalių, kurios gali atsiskirti nuo žaislo.
Standartuose numatyti bandymo metodai, kurie leidžia nustatyti ar žaislas saugus – tai metimo, smūgiavimo, gniuždymo, tempimo bandymai“, – kaip laboratorijoje aiškinamasi, ar žaislai yra saugūs, pasakoja M. Petrėtytė.
Pasak jos, yra labai daug bandymų žaislų saugumui įvertinti. Priklausomai, kokios rūšies žaislas: tai brinkimo bandymas, kinetinės energijos matavimas, sūpuoklių ir kitų panašių žaislų stiprumo nustatymas, virvių ilgio, storio matavimai, galvos, kaklo įkliuvimo nustatymas, plastiko plėvelių storio, ploto matavimai, briaunų aštrumo nustatymas ir t.t.
Iki trejų metų vaikams skirtų žaislų bandymai baigiasi bandymu, ar telpa atskilusi detalė (jei taip atsitiko) į smulkių detalių cilindrą.
„Tėvai, pirkdami žaislą, gali patys apžiūrėdami įsitikinti, ar jis yra pakankamai stiprus, glotnus, jei yra mažų detalių, ar jos tvirtai sujungtos su žaislu. Pastaruoju metu rinkoje mažiau nekokybiškų tradicinių žaislų, bet atsiranda naujos rūšies, paskirties žaislų, kurie gali būti dar ne visai išnagrinėti“, – pastebi M. Petrėtytė.
Anot jos, perkant žaislą reikėtų suprasti, kad labai pigūs, iš trapaus plastiko pagaminti žaislai tikrai gali būti nesaugūs mažiems vaikams.
„Bet yra žaislų ir daugiau kaip trejų metų vaikams, kurie irgi gali būti pavojingi. Tokie kaip paspirtukai, dviratukai... laipiojimo žaislai. Šiuo atveju labai svarbu suaugusiųjų priežiūra, apsaugos priemonės“, – sako specialistė.
Nesaugiausi minkšti ir plastikiniai žaislai
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba per 2020 m. Lietuvos rinkoje nustatė 25 nesaugius žaislus (2019 m. – 39, 2018 m. – 16). Lyginant su ankstesnių metų duomenimis, šiemet rinkoje nustatoma mažiau nesaugių produktų.
Teigiama, kad tam įtakos turi nuolat vykdomos tikslinių produktų saugos programos bei sumažėjęs Europos Sąjungos organizuojamų produktų saugos tikrinimo projektų skaičius, kurių metu atrinktos rinkos priežiūros institucijos gali nemokamai atlikti atitinkamų produktų grupių bandymus.
VVTAT „Rinkos aikštei“ pateiktais duomenimis, dažniausiai nesaugiais pripažįstami minkšti plastikiniai žaislai, kurių gamybai naudojami ftalatai. Per didelis ftalatų kiekis gali sukelti astmą, pažeisti kepenis, inkstus, sutrikdyti medžiagų apykaitą, silpninti imuninę sistemą ir kt.
Taip pat dažnai pavojingais pripažįstami žaislai, skirti vaikams iki 3 metų amžiaus, kuriuose yra smulkių atsiskiriančių detalių. Vaikas gali šias detales nesunkiai atskirti nuo žaislo, įsidėti į burną ir jomis užspringti ar net uždusti.
Žaislai turi atitikti nustatytus Žaislų saugos techninio reglamento reikalavimus. Taip pat perkant žaislus VVTAT rekomenduoja patikrinti informaciją apie Lietuvoje nustatytus nesaugius žaislus ir kitus gaminius bei apsilankyti Europos Sąjungos skubaus keitimosi informacija apie pavojingus vartotojų sveikatai gaminius sistemoje (RAPEX).
„Kilus bet kokiam įtarimui dėl žaislo saugos, patariame neleisti juo žaisti vaikams ir apie tai informuoti VVTAT, nurodant kur, kada ir koks žaislas įsigytas, kokie pavojai pastebėti bei, pageidautina, pridėti žaislo, pakuotės ir ženklinimo nuotraukas“, – pataria VVTAT atstovė Natalija Jarmulkovič.
Vaidilė DRĖLINGIENĖ
