• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vakar socialiniuose tinkluose buvo dalijamasi žinia apie dar vieną sukčių ataką. Prisidengdami banko vardu sukčiai siuntė trumpąsias SMS žinutes ir siekė išvilioti banko duomenis.

Vakar socialiniuose tinkluose buvo dalijamasi žinia apie dar vieną sukčių ataką. Prisidengdami banko vardu sukčiai siuntė trumpąsias SMS žinutes ir siekė išvilioti banko duomenis.

REKLAMA

Policija įspėja visus apie sukčių aferą.

Siunčia įspėjimą

Socialiniame tinkle „Facebook“ Policijos virtualaus patrulio puslapyje buvo dalijamasi žinia apie sukčių siunčiamas žinutes Lietuvos gyventojams. Policija įspėjo neužkibti ant sukčių kabliuko.

„DĖMESIO – SUKČIAI!

Savaitgalį aktyviai plinta žinutės, kurias siunčia banko duomenis išvilioti siekiantys sukčiai.

Neužkibkite! Nespauskite nuorodos, neįveskite savo banko duomenų!

Netapkite „phishing'o“ auka! Būkite budrūs ir įspėkite kitus“, – buvo rašoma įraše.

Lietuvos banko patarimai

Anksčiau naujienų portalas tv3.lt dalijosi Lietuvos banko įžvalgomis apie dažnus sukčiavimo būdus bei jų patarimais, kaip apsisaugoti nuo sukčių atakų. Lietuvos bankas gavo gyventojų skundų dėl dviejų tipų sukčiavimo:

REKLAMA
REKLAMA
  • vienais atvejais finansiniai sukčiai įkalbėdavo gyventojus investuoti į „pelningas investicijas“, dažniausiai – kriptoturtą. Jie iš vartojimo kredito davėjų pasiskolindavo lėšų ir jas tiesiogiai pervesdavo finansiniams sukčiams arba kriptoturto keityklos operatoriams;  
  • kitas suaktyvėjęs sukčiavimo būdas susijęs su duomenų viliojimu (angl. phishing). Sukčiai gyventojui el. laišku arba trumpąja SMS žinute atsiųsdavo nuorodą ir įkalbėdavo ją paspausti, suvesti tapatybę identifikuojančius duomenis (pvz., banko sąskaitos ar kortelės numerį, interneto banko, „Smart-ID“ ar „Mobile-ID“ kodus). Taip pats to nežinodamas gyventojas iš tikrųjų patvirtindavo paraišką vartojimo kreditui gauti arba pasirašydavo vartojimo kredito sutartį. 

Nagrinėdamas vartotojų skundus Lietuvos bankas pastebėjo, kad sukčiai taikosi į vienišus Lietuvos gyventojus, jau sulaukusius senatvės pensijos amžiaus arba artėjančius prie jo, gaunančius nuolatines socialines išmokas (pvz., neįgalumo išmoką), neturinčius finansinių įsipareigojimų. Su jais sukčiai dažniausiai bendrauja rusų kalba arba lietuvių kalba su rusišku akcentu.

REKLAMA

Lietuvos bankas primena gyventojams jokiu būdu neatskleisti sukčiams prieigos prie elektroninės bankininkystės duomenų (mokėjimo kortelių slaptažodžių, prisijungimo kodų ir pan.), nespausti jokių įtartinų nuorodų, nesusigundyti „pelningomis investicijomis be jokios rizikos“ į sudėtingas finansines priemones (pvz., kriptoturtą, Forex).

Gyventojai, kurie nerimauja, kad jų vardu be jų žinios nepasiskolintų kiti asmenys, gali pasinaudoti paslauga „STOP vartojimo kreditams“ – galimybe įsirašyti į Lietuvos banko administruojamą sąrašą ir negauti vartojimo kreditų. Visos vartojimo kreditus Lietuvoje teikiančios bendrovės (bankai, kredito unijos, tarpusavio skolinimo platformų operatoriai ir kiti), prieš sudarydamos vartojimo kredito sutartį, privalo patikrinti, ar asmuo nėra įrašytas į šį sąrašą.

Sutartis, sudaryta su į sąrašą įrašytu asmeniu, laikoma negaliojančia. Paprasčiausias būdas įsirašyti į šį sąrašą – elektroniniu būdu prisijungus per elektroninius valdžios vartus. Šiuo metu „STOP vartojimo kreditams“ sąraše yra 2 257 žmonės. Informaciją apie sukčiavimo būdus, nepatikimų ar netikrų interneto svetainių požymius, patarimus, kaip apsisaugoti, skelbia ir Lietuvos bankas, ir finansų rinkos dalyviai. Kviečiame domėtis šia informacija, dalytis su draugais ir artimaisiais.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų