Kasdien dezinfekuojamos ne tik rankos, bet ir įvairūs paviršiai – stalas, durų rankenos, telefonas – todėl kyla tikimybė, kad dezinfekcinis skystis gali patekti į burną ar ant jautrios veido odos.
Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Giedrės Tautkevičienės, svarbiausia yra nesumaišyti rankų dezinfekanto su paviršių. Pastarieji yra aršesni odai, turi aitresnį kvapą ir gali stipriai alergizuoti ar pažeisti odą.
„Dezinfekuojant rankas svarbu taisyklingai jas išsitrinti, kad skystis padengtų visą plaštaką. Taip pat labai svarbu palaukti, kol perteklinis dezinfekcinio skysčio kiekis nugaruos nuo rankų, tik tada saugu rankomis liesti veidą ar imti maistą. Po dezinfekcijos paviršius taip pat galima liesti tik tada, kai jie yra visiškai nudžiūvę. Jei nelaukę imsime maistą, galime ant jo pernešti dezinfekcinio skysčio, kurį vėliau ir suvalgysime“, – pranešime spaudai perspėja ji.
Kokie pavojai gresia sveikatai?
Dezinfekciniuose skysčiuose būna apie 80 proc. alkoholio, kuris žmogaus gleivinei yra kenksmingas ir gali ją pažeisti. Vaistininkė perspėja, kad paragavus dezinfekcinio skysčio gali atsirasti gerklės dirginimas, pykinimas, vėmimas ar viduriavimas. Prarijus nedidelį kiekį skysčio žmogus turėtų greitai pasveikti, tačiau rekomenduojama stebėti, kaip jis jaučiasi.
„Ilgai būnant intensyviai dezinfekuojamoje ir prastai vėdinamoje patalpoje gali atsirasti mieguistumas, galvos skausmas, sumažėti koncentracija, o kvėpavimas tapti paviršutiniškas ir negilus. Ilgainiui gali atsirasti alerginės reakcijos, pasireiškiančios sloga, akių ašarojimu, čiaudėjimu, sausu dirginančiu kosuliu.
Duomenų apie alkoholio garavimo poveikį nėra daug. Bet tikėtina, kad dažnai ir ilgą laikotarpį dezinfekuojant paviršius, patalpas ir jų nevėdinant, gali atsirasti ilgalaikiai kvėpavimo sutrikimai ar išsivystyti didesnė plaučių infekcijų rizika, alerginės reakcijos. Todėl svarbu ne tik dezinfekuoti patalpas, bet ir jas vėdinti“, – akcentuoja G. Tautkevičienė.
Ji pataria paviršiams skirtą dezinfekcinį skystį laikyti atskiroje vietoje, šalia kitų buityje naudojamų cheminių priemonių, šveitiklių. Jis turėtų būti vaikams nepasiekiamoje vietoje.
„Jei rankoms skirtas dezinfekantas laikomas rankinėje, kišenėje ar automobilyje, taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad vaikai jo lengvai nepasiektų. Dezinfekcinių skysčių buteliukai būna maži, spalvoti, todėl jie gali patraukti vaikų dėmesį. Turint mažų vaikų rekomenduočiau rinktis sudėtingesnį buteliuko atsukimo mechanizmą“, – pabrėžia vaistininkė.
G. Tautkevičienės teigimu, vaikams geriausia naudoti specialiai jiems skirtus dezinfekcinius skysčius, tokius pat efektyvius, tik be alkoholio sudėtyje. Tokie dezinfekantai nesausina odos, nesukelia alerginių reakcijų, o jų kvapas nedirgina vaiko nosies.
Tinkamiausio dezinfekcinio skysčio beieškant
Vaistininkė pasakoja, kad pasitaiko atvejų, kai į vaistinę užsukę klientai skundžiasi dėl dezinfekcinio skysčio naudojimo atsiradusiomis alerginėmis reakcijomis, pavyzdžiui, sloga ir akių ašarojimu, taip pat stipriai sujautrinta, išsausėjusia, paraudusia ir niežulio kamuojama rankų oda. Dažnas prašo rekomenduoti, kokį dezinfekcinį skystį pasirinkti.
„Norint apsaugoti savo rankų odą reikėtų rinktis dezinfekcinį gelį, kurį panaudojus ant rankos lieka apsauginė plėvelė. Jų sudėtyje yra glicerino, kuris palaiko ir užtikrina rankų drėgmę, apsaugo nuo išsausėjimo. Tokios priemonės taip pat būna prisotintos vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis, kurios papildomai drėkina odą. Jeigu dezinfekantą tenka naudoti itin dažnai, patarčiau rinktis gelį būtent dėl jo drėkinančių savybių. Be to, gelis negaruoja taip, kaip dezinfekcinis skystis, todėl jo kvapas nedirgina“, – aiškina G. Tautkevičienė.
Pasak jos, dar vienas puikus variantas apsisaugoti nuo koronaviruso yra naudoti dezinfekcines servetėles, mat jas patogiau nešiotis su savimi, jos užima mažiau vietos, be to, servetėlės negali išsilieti rankinėje.
„Dezinfekciniai skysčiai negali pašalinti nešvarumų nuo mūsų rankų, o su servetėlėmis mes galime ne tik dezinfekuoti rankas, bet ir jas nuvalyti. Dėl šios priežasties servetėlės labai tinka viską liesti mėgstantiems vaikams, nes jos užtikrinta ir rankų švarą, kai nėra galimybės jų nusiplauti. Naudojant servetėles kur kas mažesnė tikimybė, kad dezinfekanto pateks į akis. Be to, servetėlė ilgiau išlieka drėgna nei dezinfekcinio skysčio lašas, todėl tikėtina, kad bus apvalyta visa plaštaka“, – teigia vaistininkė.
Ji primena, kad daugelyje vietų galima naudoti muilą su vandeniu – jis efektyviai naikina bakterijų ir virusų sieneles. Jei rankų oda yra labai sudirgusi, reikėtų stengtis kiek įmanoma rečiau naudoti dezinfekcines priemones, dėvėti vienkartines pirštines, rankas verčiau plauti su muilu ir vandeniu, o esant galimybei jas palepinti kremu.
