Žmonės dažniausiai nežino, kiek druskos suvartoja. Daugelyje šalių daugiausia druskos gaunama iš perdirbtų maisto produktų – pagaminto maisto, apdorotos mėsos, tokios kaip kumpis, saliamis ir pan., ar sūrio ir sūrių užkandžių arba vartojant maisto produktus dideliais kiekiais, pavyzdžiui duoną. Druskos taip pat įdedama ir gaminant maistą namie į sultinius ar įvairus padažus. Sūdomas net jau pagamintas maistas.
Tačiau dauguma žmonių, kartu su druska suvartoja per daug natrio (9-12 g per dieną) ir per mažai kalio. Per didelis druskos vartojimas ir per mažas kalio vartojimas turi įtakos aukštam kraujo spaudimui, todėl padidėja širdies ligų ir insulto rizika. Kalio, kuris padeda sumažinti aukštą kraujo spaudimą dėl per didelio natrio kiekio, galima gauti vartojant šviežius vaisius ir daržoves.
Druskos vartojimą galima sumažinti:
Gaminant maistą nepridėti druskos, sojų padažo ar kitų padažų,
Nelaikyti druskos ant valgomojo stalo,
Riboti sūrių užkandžių suvartojimą,
Rinktis maisto produktus su mažesniu natrio kiekiu.
Prieš perkant maisto produktus naudinga perskaityti etiketę ir pasižiūrėti, koks natrio kiekis produkte. Kai kurie gamintojai jau keičia savo gamybos receptus gaminiuose sumažindami druskos kiekį.
Tačiau druska kartu yra ir unikalus kasdienio vartojimo produktas bei labai svarbi maistinė medžiaga. Be to, ji turi savybių, padarančių maistą saugiu (didesniais kiekiais ji veikia kaip konservantas) ir patraukliu vartoti. Druska ne tik suteikia maistui sūrumo skonį, bet gali ir sustiprinti saldų, kartų ir rūgštų skonius.
Įvairios druskos rūšys skiriasi sudėtimi, paskirtimi ir net kristalų forma. Norint išsirinkti tinkamiausią ar labiausiai patinkančią druską, reikia turėti žinių apie druskos rūšis ir, žinoma, atidžiai perskaityti etiketes ant druskos pakuočių.
Vis labiau populiarėja egzotinės druskos rūšys, tokios kaip Himalajų druska, dribsnių pavidalo druska, gurmanų mėgstama Fleur de sel ir prancūziška jūros druska. Visos jos priskiriamos jūros druskai, tačiau skiriasi spalva, kristalų forma ir šiek tiek skoniu, kurį joms suteikia sudėtyje esantys mikroelementai. Tiek iškastinė, tiek jūros druska gali būti praturtinta jodu. Druska dažniausiai joduojama naudojant kalio joditą arba kalio jodatą. Kasdienis valgomosios druskos, turinčios jodo, vartojimas yra paprasčiausias būdas išvengti jodo trūkumo. Įvertinus, kad joduota druska vidutiniškai netenka 30 proc. jodo kiekio gabenimo metu bei 20 proc. maisto ruošimo metu, optimaliausia būtų vartoti druską, kurioje jodo koncentracija pagaminimo metu būtų 20-40 mg/kg druskos.
Druskos kiekis maisto produktuose
Vidutiniškai 100 g fermentinio sūrio yra apie 1,5 g druskos. Porcijoje (40 g) fermentinio sūrio yra apie 0,6 g druskos. Didesnis druskos kiekis yra kietuose fermentiniuose sūriuose. Majonezas ir pomidorų padažai taip pat turi nemažai druskos: viename šaukšte majonezo yra apie 0,3 g druskos, pomidorų padažo – 0,5 g.
Bulvių traškučiai yra ne tik riebalų (kurių čia per 30 procentų), bet ir tikrai reikšmingas druskos šaltinis. Porcijoje bulvių traškučių (25 g) vidutiniškai yra 0,36 g druskos. Deja, dažniausiai vienu kartu suvalgome jų ne vieną ar net ne dvi porcijas… Suvalgius vidutinio dydžio bulvių traškučių pakelį (150 g) gauname beveik pusę paros druskos kiekio – apie 2,2 g. Riekėje juodos duonos yra apie 0,3 g druskos. Kiek mažiau – baltoje duonoje ir batone: riekėje per 0,27 g druskos.
Vienoje vidutinio dydžio virtoje dešrelėje yra apie 1,1 g druskos. Taigi – 2 dešrelės jau beveik pusė dienos normos, o pora dešrelių su pomidorų padažu ir pora riekelių juodos duonos – jau ir paros druskos norma.
Ypač daug druskos yra ir rūkytuose mėsos gaminiuose – per 2,3 g druskos 100 gramų. Labai sūrūs yra rauginti agurkai (suvalgę vieną vidutinio dydžio raugintą agurką, gausite pusę dienos druskos normos), ir, be abejo – silkė, kurios 100 g yra apie 3,6 g druskos.
Nesvarbu, kokią druskos rūšį renkatės, ribokite suvartojamą druskos kiekį. Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja per dieną suvartoti ne daugiau kaip 5 g druskos. Tai yra šiek tiek mažiau nei vienas arbatinis šaukštelis! Į šį druskos kiekį įeina tiek druska, kuri yra maisto produktų sudėtyje (duonoje, dešroje, sūryje ir kt.), tiek druska, kuria pagardiname maisto produktus jau valgydami pagamintą maistą
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai primena – didžiąją dalį suvartojamos druskos (kai kurių šaltinių duomenimis iki 90 proc.) sudaro druska, gaunama su jau pagamintais maisto produktais, todėl papildomai dėti druskos į jau paruoštus vartojimui maisto produktus reikėtų itin saikingai.
Neužmirškime, kad didžiąją dalį druskos gauname su jau pagamintais maisto produktais. Todėl rinkitės šviežius, o ne jau paruoštus vartojimui maisto produktus ir būsite tikri, kad gamybos metu nebuvo papildomai įdėta druskos.
Skoniui pagerinti rinkitės kitus prieskonius, ne druską, tik prieš tai įsitikinkite, ar naudojamuose prieskoniuose nėra druskos.
Prieš pirkdami maisto produktus, perskaitykite ant jų pakuočių esančią informaciją ir rinkitės tuos produktus, kurių sudėtyje mažiau druskos. Tiesa, šiandien druskos kiekio nurodymas dar nėra privalomas, todėl ne visų produktų etiketėse rasite šią informaciją.
Stenkitės saikingai vartoti maisto produktus, kuriuose yra daug druskos, pvz., rūkyti, vytinti, konservuoti gaminiai, sūriai. Be to, kuo daugiau valgome, tuo daugiau ir druskos gauname. O ar visada mūsų organizmui reikia tiek daug maisto?
