Anksčiau naujienų tv3.lt Santaros klinikų vyresnysis gydytojas neurologas, Lietuvos insulto asociacijos prezidentas prof. Dalius Jatužis pasakojo, kokie veiksniai didina insulto riziką, kaip jį atpažinti ir kokių priemonių imtis, kad to išvengtume.
Insulto simptomai
Insultas – galvos smegenų kraujotakos sutrikimas. Išskiriami du pagrindiniai jo tipai – išeminis ir hemoraginis:
„Dažniau pasitaikantis yra išeminis insultas, sudarantis 85–88 proc. visų insultų atvejų. Jis dar vadinamas smegenų infarktu – šį insultą sukelia smegenis maitinančios kraujagyslės ar kelių kraujagyslių užsikimšimas arba kritinis susiaurėjimas, kai per kraujagyslę nebegali pratekėti reikalingas kiekis kraujo ir dalis smegenų apmiršta. <…>
Antrasis tipas – hemoraginis insultas – tai kraujosruva, atsirandanti plyšus kraujagyslei ir į galvos smegenis ar jų dangalus išsiliejus kraujui. Svarbu paminėti, kad įprastai plyšta ne sveika, o jau pažeista kraujagyslė.
Pažeidimą gali sukelti arterinė hipertenzija arba išsiplėtusi kraujagyslė, dar vadinama aneurizma. Hemoraginio tipo insultas yra retesnis ir sudaro 10–15 proc. visų insulto atvejų, tačiau jis dažniau yra sunkios eigos – įvykus šio tipo insultui miršta trečdalis pacientų.“
Profesorius teigė, kad insultas – itin grėsminga liga, kurios pirmuosius simptomus būtina žinoti net sveikam žmogui.
„Trys pirmieji insulto požymiai yra šie: staiga perkreiptas, paralyžiuotas veidas, netikėtai nusilpusi ranka ir sutrikusi kalba. Kalbos sutrikimas gali pasireikšti negebėjimu šnekėti pačiam arba suprasti kitų žmonių kalbą. Šie simptomai gali pasireikšti ir kartu, ir atskirai, tačiau jeigu bent vienas šių simptomų yra, daugiau kaip 60 proc. tikimybė, kad tai insultas“, – pasakojo prof. D. Jatužis.
Svarbiausios pirmos valandos
Smegenų ląstelės, priešingai nei didžioji dalis žmogaus organų, netekusios kraujotakos greitai žūsta ir nebeatsikuria. Ištikus insultui, būtina kuo skubiau kviesti greitąją medicinos pagalbą.
Jeigu insultas ištiko šalia esantį žmogų, prof. D. Jatužis pataria stengtis jį nuraminti, jeigu yra galimybė, surinkti medikams naudingą informaciją: sužinoti, kada atsirado pirmieji insulto poymiai, kokiomis gretutinėmis ligomis žmogus serga ir kokius vartoja vaistus.
„Įvykus insultui, svarbiausios yra pirmosios valandos – jos vadinamos auksinėmis, nes tuo metu įmanoma taikyti šiuolaikinius gydymo metodus, padedančius tirpinti krešulį vaistais arba jį ištraukti per įvestą kateterį“, – apie elgesį ištikus insultui pasakoja prof. D. Jatužis.
Kalbėdamas apie insulto priežastis, profesorius pabrėžia, kad insultas sveiko žmogaus paprastai neištinka, tai yra gretutinių ligų pasekmė:
„Riziką atsirasti insultui didina padidėjęs kraujo spaudimas, dar kitaip vadinamas arterine hipertenzija, blogojo cholesterolio perteklius kraujyje, širdies ritmo sutrikimai, ypač prieširdžių virpėjimas, cukrinis diabetas, įvairios genetinės ligos ypač tarp jaunesnio amžiaus žmonių.“
Insulto atsiradimui įtakos turi ir žalingi gyvenimo būdo įpročiai – mažas fizinis aktyvumas, rūkymas, nesaikingas alkoholio vartojimas, ilgalaikis stresas, antsvoris ir nutukimas.
Paklaustas, kaip sumažinti insulto riziką, pašnekovas patarė dėmesį skirti sveikatai, kraujospūdžio sekimui, gliukozės kiekio kraujyje tikrinimui, nes daugelis nesitikrina pakankamai dažnai ir nė nežino, kad yra padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje, numoja ranka į padidėjusį kraujo spaudimą.
Be to, padidėjęs blogojo cholesterolio kiekis kraujyje skatina kraujagyslių atosklerozę ir blogina kraujagyslių sienelių funkciją – taip didėja pavojus užsikimšti kraujagyslei, maitinančiai smegenis. Dėl to itin svarbu jį kontroliuoti.
Būtina rūpintis sveikata
Įvykus insultui, tolesnis paciento gyvenimas priklauso nuo to, kokie simptomai pasireiškė ištikus insultui – lengvesniais atvejais paciento savijauta sparčiai gerėja, net ir po insulto jis gali likti gana savarankiškas.
„Tačiau dažnai po insulto ilgam laikui arba netgi visam gyvenimui išlieka poinsultiniai simptomai, ši liga – dažniausia suaugusių žmonių ilgalaikės negalios priežastis.
Persirgus insultu taip pat gali būti jaučiamas raumenų tonuso padidėjimas paralyžiuotose arba nusilpusiose galūnėse, trukdantis judėti, išlikti kalbos ir rijimo sutrikimai, pažinimo funkcijų blogėjimas, jaučiamas poinsultinis skausmas nusilpusių galūnių srityje, taip pat poinsultinė depresija, atsirandanti bent 50 proc. atvejų dėl smegenų pažeidimų ir pokyčių gyvenime“, – apie dažniausias insulto komplikacijas pasakojo prof. D. Jatužis.
Gera žinia, kad galima efektyvi pagalba, matomas didelis progresas, ypač išeminio insulto gydyme – laiku jį diagnozavus, įmanoma atkimšti kraujagyslę. Vis dėlto, geriausia, anot profesoriaus, nesusirgti, vyresniems nei 40 metų žmonėms būtina žinoti savo kraujo spaudimą, esant padidėjusiam kraujospūdžiui imtis gydymo.
„Svarbu bent kartą per metus atlikti bendrą kraujo ir gliukozės tyrimą, atkreipti dėmesį į gyvenimo būdą. Visiems linkiu būti sveikiems ir primenu, kad 80 proc. insulto atvejų galima išvengti, jeigu rūpinsimės savimi“, – linki prof. D. Jatužis.
Lietuvoje daugiau kaip 15 metų vykdoma širdies ir kraujagyslių ligų rizikos profilaktinė programa vidutinio amžiaus žmonėms, tačiau net ir nedalyvaujant šioje programoje esminius tyrimus galima atlikti apsilankius pas savo šeimos gydytoją.
Be to, neseniai Lietuvos insulto asociacijos ir „Providi“ iniciatyva sukurtas interneto puslapis https://www.insultuistop.lt/, kuriame galima apskaičiuoti asmeninę riziką patirti insultą per artimiausius dešimt metų, naudojantis specialia tarptautiniu mastu patvirtinta skaičiuokle. Čia taip pat galima rasti daug kitos informacijos apie insultą, nemokamos patikros galimybes Lietuvoje.
Prof. Dalius Jatužis ir vyresnysis gydytojas neurologas Rytis Masiliūnas apie insultą pasakojo tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“:
