Drumzlinas ledinis kalnų upės vanduo, aplink pripučiamus kajakus plūduriuojantys neišpasakyto grožio, bet pavojingai besivartantys ledkalniai, kiaurai košiantis Šiaurės Atlanto vėjas ir šokinėjantys banginiai – tai tik kelios akimirkos iš kelionės po atšiauriąją Islandiją, kurios vandens ir įprastus kelius išmėgino keliautojai iš Lietuvos. Įspūdžiais su KelioniuManija.lt skaitytojais dalijasi Arūnas Gudinavičius.
Kodėl Islandija? Kad reikės aplankyti Islandiją žinojau jau senokai. Tačiau daugiau nebeatidėlioti, o suburti grupę draugų ir nusipirkti bilietus paskatino dvi priežastys: reklama (taip, tikrai – reklama) ir tiesioginiai skrydžiai iš Lietuvos į Reikjaviką. Ta reklama tai buvo youtube.com pamatytas Islandijos savireklamos klipas Inspired by Iceland. Beje, šis klipas (ir visa reklamos kampanija) yra sektinas pavyzdys, kaip reikia reklamuoti savo šalį: pamatai ir supranti, kur praleisi artimiausias atostogas. Kita priežastis buvo 2012 metų vasarą atidaryti tiesioginiai skrydžiai į Reikjaviką iš Kauno ir Vilniaus. Skrydžio kaina ir laikai puikūs – atskrendi anksti ryte, grįžti vėlai vakare. Minėjote, jog buvo išbandyti trys vandens keliai: banginių stebėjimas, Aisbergų lagūna ir kalnų upė Vestari-Jökulsá. Taip, mūsų keliautojų klubas „Kitokie maršrutai“ visada stengiasi keliauti vandens keliais. Kartais vandens keliai užima ir didžiąją dalį kelionės, o kartais ir palyginti nedidelę, kaip Islandijos atveju.
Kas paliko didžiausią įspūdį? Visi trys minėti vandens keliai labai skirtingi ir geriausia išbandyti visus. Banginių stebėjimas – esant ramiam vandenynui (jei nepykina) yra visai nesudėtinga pramoga, kurią galima palyginti su pasiplaukiojimu po Kuršių marias. Jau vien dėl galimybės pamatyti iššokantį banginį į Islandiją labiau verta važiuoti nei, pavyzdžiui, į Maljorką. Tai nenupasakojama – reikia lipti į tą laivą, apsivynioti neperpučiama striuke ir kantriai žvalgytis. Trijų valandų stebėjimas plaukiant iš Húsavík miesto šiaurės Islandijoje kainuoja vos apie 50 EUR. Naujojoje Zelandijoje panaši paslauga beveik dukart brangesnė. Aisbergų lagūna Jökulsárlón vėlgi visai kitas pasaulis – šalčio, ledo ir mėlyno vandens. Galima tiesiog sėdėti ant kranto ir stebėti tą didingą ramybę. Galima sėsti į baidarę (arba pasinaudoti motorine valtimi su grupe turistų) ir išplaukti pasiirstyti aplink plūduriuojančius ledkalnius. Tiesa, tai kiek baugu ir nėra labai saugu – tie ledkalniai tirpsta, skyla, verčiasi – geriau nepasipainioti jų kelyje. Dviejų filmų apie James Bond scenos buvo filmuojamos šioje lagūnoje.
Na, o trečias vandens kelias – tai kalnų upė Vestari-Jökulsá. Upė sąlyginai nesudėtinga (2+ kategorija), vis dėlto, skirta tik bent tam tikrą pasiruošimą turintiems plaukiotojams. Srovė stipri, vanduo šaltas, drumzlinas, dugnas nusėtas dideliais akmenimis, iškritus iš laivo krantą pasiekti nėra lengva, įdomiausia atkarpa eina kanjonu, iš kurio kelias tik vienas – žemyn upe.
Ar norint tai išbandyti reikalingas specialus pasiruošimas? Irkluojantiems tik vasarą Lietuvoje su bambaliais rankose ir šašlykinėmis baidarėse bandyti nerekomenduojama. Tačiau galima pasinaudoti raftingo paslaugas teikiančia agentūra, kuri pasirūpintų saugia pramoga.
Be minėtų trijų dalykų, kur dar nusidriekė jūsų maršrutas? Konkretaus sąrašo su žymėm, ką būtinai turime aplankyti, neturėjome, daug ką darėme spontaniškai. Per devynias dienas apvažiavome visą salą ratu prieš laikrodžio rodyklę. Visas žymiausias ir įdomiausias vietas galima susirasti internete – geizeriai, plačiausi, aukščiausi ir srauniausi kriokliai, ugnikalnių krateriai, besiveržiantys sieros garai iš po žemių, terminio vandens baseinai ir vandens telkiniai, futuristinės geoterminės jėgainės, lava padengtos lygumos, betirpstantys ledynai, ūkanotos, paskendusios pelkės su vietomis, kuriose vaidenasi, keli visai mieli pajūrio miesteliai ir nemažai nuobodžiai tvarkingų skandinaviškų miestelių su asketiškais sandėlio tipo funkcionaliais namais (ne miestai yra įdomioji Islandijos pusė, tad juose užsibūti neverta) bei bažnyčiomis su pernykštėmis musėmis nusėtais altoriais.
Kaip keliavote po šalį (tuo metu, kai nesėdėjote kajakuose...)? Kadangi keliavome šešiese, tad paprastas lengvasis automobilis netiko. Taip pat ir daiktų turėjome nemažai – palapines, miegmaišius, tris baidares, taigi nuomojomės mikroautobusą. Autobusiuko nuoma parai – apie 130 EUR, ir tai už kokių 10 metų senumo apibraižytą transporto priemonę, kurios išorinė išvaizda primena lietuviško taksisto automobilį. Už apynaujį tektų mokėti per 200 EUR parai. Bet tokiu būdu keliauti smagiausia – važiuoji kur nori, sustoji kiek nori ir kur nori. Tiesa, norint kirsti salą skersai, per jos vidurį, reikia nuomotis keturiais ratais varomą automobilį, nes paprastiems, pigesniems automobiliams neleidžiama važiuoti į salos centrą – ten keliai neasfaltuoti, duobėti ir kalnuoti. Tačiau jei turite tik 9 dienas, pakanka apsukti salą ir žiediniu keliu ratu. Islandija garsėja kaip nepigi šalis keliautojo kišenei. Ar kainos jus nustebino? Šalis tikrai nepigi, bet tikrai verta kiekvienos išleistos kronos. Kainos nestebins, jei iš karto nusiteiksite, kad ten viskas ne šiaip brangu, bet labai brangu. Tačiau po kelių dienų jos jau nebestebina. Maisto produktai supermarkete kainuoja tik nedaug brangiau nei Lietuvoje, o tarkim suvalgyti pagrindinį patiekalą miestelio eiliniame restorane kainuoja nuo 100 Lt. Pusryčiai viešbutyje – 40 Lt (išsimiegojus palapinėje kempinge). Žinoma, maisto (ir gėrimų) iš Lietuvos gabentis neverta. Nebent gamtoje negalite keliauti be lašinių! Visa kita rasite parduotuvėse. Kiekvienoje šalyje yra savas maistas, savi papročiai ir tai yra kelionės dalis prisiliesti prie viso to. Ir šias išlaidas reikėtų įskaičiuoti į biudžetą ir pasiruošti iš anksto.
Ar įmanoma sutaupyti keliaujant po Islandiją? Žinoma, galima taupyti atsisakant, pavyzdžiui, alaus. Juk kiekvienam savo – Islandijoje bokalas kainuoja apie 10 eurų. Arba, pavyzdžiui, nakvojant kokiame atokesniame kempinge, pasinaudojus šiltais dušais ir tualetais iš ryto reikia paskambinti ir paprašyti, kad atvažiuotų islandė prižiūrėtoja su savo kortelių skaitytuvu („no cash“) ir nuskaitytų jūsų kreditinę kortelę. Gal kažkas tai vadintų taupymu, bet mes tokiais būdais netaupėme. Nors matėme taip darančių. Susitaupo, jei negyvenate viešbučiuose, o naudojatės kempingų paslaugomis, kurios visai nebrangios (maždaug 15-30 Lt žmogui) ir labai kokybiškos – visur įrengti šilti dušai, žalios pievelės, kai kurie turi ir virtuves. Pagrindiniuose maršrutuose kempinguose nakvoja nemažai žmonių, o nuošalesnėse vietose gali būti vos viena tavo palapinė. Tik reikia priprasti, kad nors ir vasara, kai dieną būna maksimali temperatūra apie +15°C, naktį ji nukrenta iki +5°C ir rytai būna žvarboki.
Kokį įspūdį paliko islandai? Islandai – tai kraštutinis skandinavų variantas. Šalies gyventojai šiaurietiškai išlaikantys distanciją, tačiau mandagūs, paslaugūs ir darbštūs. Daugelis dirba keliuose darbuose.
Ar kelionės metu susidūrėte su kokiais nors sunkumais? Visi sunkumai lieka namie. Svarbiausia yra išsiruošti, o įveikti sunkumus kelionėje – tai jau malonumas. Islandijoje viskas labai pritaikyta keliautojams, labai saugu, gražu, švaru. Pasitaikė labai puikus oras keliavimui – žvali šiluma dienomis iki +15°C ir daug saulės.
Ką patartumėte išsiruošusiems į šią ugnies ir ledo šalį? Šalis netinka tiems, kas kiaurus metus svajoja apie poilsį perkepus nuo saulės, sekinančiame karštyje, drybsojimą ir slampinėjimą maršrutu viešbutis–pliažas. Tikrai neapsimoka. (Juokiasi)
Interviu parengė Daiva Zaveckienė
Nuotraukos Mindaugo Beniušio, Arūno Gudinavičiaus ir Aurimo Pečkio, keliautojų klubas „Kitokie maršrutai“
