Islandijoje išsiveržęs ugnikalnis sutrikdė viso pasaulio turizmo sektoriaus kasdienybę. Tarptautinės turizmo organizacijos (UNWTO) duomenimis, Europos turizmo rinka patyrė 1,72 mlrd. eurų nuostolių. Lietuvos kelionių organizatoriai skaičiuoja 3,8 mln. litų minusą, tuo tarpu vilties sulaukti valstybės paramos - nedaug.
Neplanuotos išlaidos
Dėl vulkaninių pelenų debesies prieš pusantros savaitės buvo uždaryta oro erdvė virš Europos. Teko atšaukti daugiau kaip 100 tūkst. lėktuvų reisų. Nepatogumų patyrė dešimt milijonų keleivių.
Anot Lietuvos turizmo asociacijos prezidentės Danutės Mažeikaitės, didžiausių sąnaudų patyrė kelionių organizatoriai, kurių paslaugomis naudojasi poilsiui Egiptą, Ispaniją, Turkiją, Honkongą, Meksiką, įvairias Europos šalis pasirinkę klientai. Bendri kelionių organizatorių tiesioginiai ir netiesioginiai nuostoliai gali siekti apie 3,8 mln. litų.
„Mūsų tiesioginiai ir apskaičiuojami nuostoliai, šiandieniais duomenimis, siekia 500 tūkst. litų", - “Respublikai" teigė kelionių organizatorės UAB „Novaturas" Rinkodaros vadovas Tomas Mikalonis.
Daugiau nei pusę milijono litų tiesioginių nuostolių, susijusių su orlaivių siuntimu paimti poilsiaujančių keleivių, kelionių organizatorių apmokėtomis papildomomis apgyvendinimo bei maitinimo paslaugomis, keleivių pervežimais iš vieno viešbučio į kitą bei oro uostus, gidų darbu sudėtingomis aplinkybėmis, patyrė ir tarptautinis kelionių organizatorius TEZ TOUR, kurio keleiviai sutrikdyto oro uostų darbo laikotarpiu ilsėjosi Ispanijoje, Egipte ir Tailande.
Prarastos atostogos
Tomis dienomis, kai buvo sutrikęs oro uostų darbas, poilsines keliones organizuojančios Lietuvos įmonės patyrė ir netiesioginių nuostolių - tai negautos pajamos dėl pinigų grąžinimo neišvykusiems turistams.
„Vidutinė kelialapio kaina - apie 2000 litų. Dėl įvairių priežasčių kitu laiku negalėjusių skristi turistų skaičius artėja prie 300. Vadinasi, netiesioginių nuostolių suma gali siekti apie 600 tūkst. litų", - sakė T.Mikalonis.
Anot jo, kitą kelionės datą pasirinko apie 70 proc. turistų. Deja, ne visi keleiviai turi galimybę perkelti savo atostogas, tad jiems bus grąžinti pinigai.
Į poilsines keliones dėl gamtos išdaigos nepavyko išvykti ir 860 TEZ TOUR klientų. Kol kas dar nėra aiškiai žinoma, kiek žmonių norės susigrąžinti pinigus, o kiek perkels kelionę į kitą datą. TEZ TOUR finansininkė D.Rakauskienė mano, kad negautos pajamos viršys 1 mln. litų.
Keliones stabdė baimė
Turizmo agentūros UAB „Kelionių akademija" direktorius Donatas Kireilis sako, kad įmonė didelių nuostolių nepatyrė. Vos keletas turistų dėl ugnikalnio sukelto pelenų debesies įstrigo Meksikoje, Ispanijoje ir Izraelyje. Pratęsus apgyvendinimo laiką ir oro skrydžių kompanijoms geranoriškai pakeitus skrydžius, lietuviai saugiai pasiekė gimtinę.
Anot D.Kireilio, didžioji dalis poilsiauti neišvykusių “Kelionių akademijos" turistų nusprendė susigrąžinti pinigus. “Buvo pasėta baimė, esą išsiverš dar vienas ugnikalnis, todėl žmonės pabijojo leistis į kelionę. Anuliuoti turistinius skrydžius panoro bene 75 proc. klientų", - sakė agentūros direktorius. Jo manymu, jau po kokio mėnesio, atslūgus visuotinei panikai, turizmo agentūrų darbas turėtų grįžti į senas vėžes.
Draudimas negelbsti
Pagal Turizmo įstatymą kelionių organizatorius, prieš pradėdamas savo veiklą, turi apsidrausti. Įstatymais nustatyta laidavimo draudimo suma priklauso nuo planuojamos apyvartos, tačiau negali būti mažesnė nei 100 tūkst. litų.
Kelionių agentūros tik parduoda keliones. Agentūroje pirkdamas kelionę žmogus sudaro sutartį ne su ja, o su kelionių organizatoriumi, tad organizatoriui ir tenka visa atsakomybė.
Kaip „Respubliką" informavo Turizmo departamento direktorės pavaduotojas Juozas Raguckas, šios draudimo lėšos gali būti naudojamos tik įmonės nemokumo arba bankroto atveju, tačiau tik klientų - žmonių, pirkusių keliones, - nuostoliams padengti. Tuo tarpu nuostolius patyrusi įmonė, jei jai dėl kokių nors aplinkybių, pavyzdžiui, dėl išsiveržusio ugnikalnio, grėstų dideli nuostoliai ar bankrotas, naudoti draudimo lėšų savo nuostoliams padengti neturi teisės.
Turizmo departamento atstovo teigimu, kelionių organizatoriai nuo įvairių force majeure aplinkybių gali draustis savo nuožiūra - tai valstybės nereguliuojama ir nėra privaloma.
„Kiek žinau, informacija apie tai, kas ir kokių nuostolių patyrė dėl Islandijoje išsiveržusio ugnikalnio, renkama ES mastu. Sąjungos mastu ir bus sprendžiama, kaip pagelbėti nukentėjusiam verslui, - sakė J.Raguckas. - Tačiau apie kelionių organizatorių nuostolius kalbama nedaug, nes jie nėra dideli - tai kur kas labiau paveikė aviacijos verslą".
Preliminariais Turizmo departamento duomenimis, Lietuvos kelionių organizatorių patirti nuostoliai nėra tokie dideli kaip kai kurių kitų šalių. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, kelionių organizatoriai nuostolius skaičiuoja dešimtimis milijonų.
„Nė vienas kelionių organizatorius iki šiol nesikreipė į Turizmo departamentą dėl patirtų nuostolių ar gresiančio bankroto ir neprašė mūsų pagalbos, - sakė J.Raguckas. - Ar jų nuostoliams padengti bus prašoma ES paramos, turi spręsti Ūkio ministerija, nes tai - ne Turizmo departamento kompetencija".
Turizmo departamentui dabar kur kas daugiau nerimo kelia vis dažniau jį pasiekianti informacija, kad kai kurios draudimo bendrovės atsisako drausti kelionių organizatorius arba reikalauja, kad jis prisiimtų visą riziką, t.y. kad pateiktų asmeniniu turtu garantuotą 100 tūkst. litų vekselį. Tai prieštarauja tiek Draudimo įstatymui, tiek Kelionių organizatorių prievolių vykdymo užtikrinimo draudimo taisyklėms.
Faktai
Lietuvos atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriai per šį laikotarpį taip pat nesuteikė planuotų paslaugų, nes neatvyko turistų. Buvo atšaukti viešbučių, maitinimo, vežėjų, gidų, pramogų organizatorių ir kiti užsakymai. Šiuo metu turistinis sezonas dar neprasidėjęs, tad ir atvykstančių į Lietuvą turistų skaičius mažesnis nei vasarą. Skaičiuojama, kad per šį laikotarpį įmonės neteko 70-180 tūkst. litų pajamų.
Keleivius iš Lietuvos skraidina šios aviakompanijos:
„Aer Lingus“, „Aerosvit Airlines", „airBaltic", „Air Malta", „Aurela", „Austrian Airlines", „Aviavilsa" , „Brussels Airlines", „Czech Airlines", „Estonian Air", „Finnair", „FlyLAL Charters", „LOT Polish Airlines", „Lufthansa", „Norwegian Air Shuttle", „Ryanair", „SAS Scandinavian Airlines", „Skyways Express AB", „Star 1 Airlines",
UTair".
Arnoldas BURKOVSKIS - Ūkio viceministras:
Kol kas neteko matyti jokio kelionių organizatorių kreipimosi į ministeriją dėl patirtų nuostolių kompensavimo, nors girdėjau, kad toks kreipimasis yra rengiamas. Sutinku - kelionių organizatorių Lietuvoje nėra daug, tačiau bijau, kad Pandoros skrynią atidaryti lengva, o uždaryti - sudėtinga. Tad svarbu, kad kažkoks nuostolių dengimas šiuo atveju netaptų Pandoros skrynios atidarymu.
Kitas dalykas, kiek man teko girdėti, ir pačių kelionių organizatorių nuomonės dėl nuostolių dengimo nesutampa - kai kurie, matyt, dėl konkurencijos, tam nepritartų. Kol nėra vieningos pozicijos, nelabai yra apie ką kalbėti.
Trečias dalykas - ugnikalnio išsiveržimas yra force majeure aplinkybės. Tai - draudžiamasis įvykis. Klausimas: kodėl kelionių organizatoriai nebuvo tinkamai apsidraudę? Tad situacija gana daugiaprasmiška...
Trečiadienį vykusiame ES šalių ūkio ministrų pasitarime dėl ūkio subjektų nuostolių, patirtų išsiveržus ugnikalniui Islandijoje, savo poziciją išsakė 25 šalių atstovai. Jų nuomonės dėl nuostolių kompensavimo labai skirtingos. Vienos šalys mano, kad jokia ES bendra pagalba negalima, nes tai smarkiai iškraipys rinką, kai kurios apskritai yra priešiškai nusiteikusios prieš bet kokių nuostolių dengimą, kitos teigia, esą reikia kalbėti apie nuostolius ir kažkokią pagalbą. Susitarimo prieita tik vienu klausimu - visose šalyse turi būti laikomasi bendros ES pozicijos. Diskusijos tęsis ir kai ta vieninga pozicija bus suformuluota, jos laikysis ir Lietuva. Atskiro Lietuvos kreipimosi į ES dėl nuostolių padengimo tikrai nebus.
Gintarė ŠATKAUSKAITĖ, Aida VALINSKIENĖ
