Aš nematau čia nieko blogo,ar žeminančio.
Juk tai tik vardas ,ir nesvarbu,kad jis buvusiojo, bet jis juk miręs.
Jai tai būtų dilema ,pavadinti vaiką buvusiojo vardu ,jam gyvam esant ,tada taip!
Apie tai kalbos net negali būti ,bet dabar...
Tai ir savotiškai šiokia tokia pagarba mirusiajam sūnaus tėvui ,ir tikriausia ne šiaip sau,matomai buvo geras kaip tėvas,vyras...
Tiesiog mirtis per anksti pasiglemžė ir tai skaudu.
O pavydėti mirusiajam netgi nenormalu.
Lai pavadina tuo vardu ,nematau tame tragedijos ,jai tik tokios problemos būtų pasaulyje...
Taip kad beprasmiški pykčiai ir tiek

Nenormali ,psichiškai nesveika!

Niekada neduokite savų,vyro,tetų, dėdžių,senelių,ar mirusių žmonių vardų.Nes vaikas turi turėti savo likimą.Kam jam dar kitas.Kaip susiklostys paskui vaiko likimas niekas nežino.Vardus duoda mama.

stogas pavažiavo. šiferis . čerpės . skiedros . visa ši tautosaka byloja : reikia psichologės pagalbos .