Ji su vyru Pavelu dėkoja likimui už siųstas nuostabiausias gyvenimo dovanas ir sako, kad keturių vaikų auginimas nėra toks sunkus, kaip kiti galėtų įsivaizduoti.
Žinia, kad laukiasi trynukų – netikėta
Moteris prisimena, kad žinia, jog šeimą papildys net trys nauji nariai, buvo didžiulė staigmena, mat nei jos, nei vyro šeimoje tokių atvejų nėra buvę.
„Vyras visada norėjo didelės šeimos, tai kai sužinojome, kad laukiamės trynukų, sakėme, jog gavome su kaupu, kad jau tikrai būtų užtikrintai“, – juokdamasi pasakoja Jurgita. Tiesa, iš pradžių ji sužinojo, kad laukiasi dvynukų, nors gydytoja jau tada neužtikrintai užsiminė, jog gali būti ir trys gyvybės.
Galiausiai, 12 nėštumo savaitę, šie įtarimai pasitvirtino: „Su tais gydytojo žodžiais, kad vis tik laukiuosi trijų vaikų, man veidu nubėgo ašaros, tai tikrai buvo staigmena, nes buvome apsipratę su tuo, kad bus du vaikai.
Kai paskambinau vyrui, pasakiau, kad jis atsisėstų, jei stovi, bet jis iš pradžių netikėjo, galvojo, kad aš tik juokauju. Tikrai tai buvo netikėta, bet priėmėme geromis emocijomis“, – dalijasi pašnekovė.
Ji sako, kad bene didžiausias šokas dėl šios žinios ištiko abi močiutes: „Kai vyro mama sužinojo pirmiausia apie dvynukus, tai jau tada net atsisėdo ant žemės. O savo mamai paskambinau telefonu, net išsigandau, sakiau – mama, gal tau greitąją iškviesti? (juokiasi) Ji net nežinojo, ką pasakyti. Tai močiučių reakcijos turbūt labiausiai įsiminė.“
Vyriausio berniuko reakcija į brolių gimimą – nepakartojama
Jurgita pamena, kad kai gimė trynukai, Adomui buvo 2 metai. Moters teigimu, vaikas dar nelabai stipriai suvokė kas yra broliai ir ką reiškia būti vyriausiuoju.
„Bet grįžus namo iš ligoninės juos priėmė džiugiai – ėjo nuo vieno prie kito, glostė. Pirmiausia pastebėjo juos, o tik po to suprato, kad grįžo ir mama. Buvo etapas, kai brolių neįsileisdavo į kambarį, ar prašydavo, kad jie išeitų, nes patiko, kad jie imdavo jo žaislus, prie jų lįsdavo.
O dabar pas juos visus toks etapas, kad jau sutaria visi kartu. Adomas brolius įtraukia į savo žaidimus, padeda jiems jei kas nors neišeina, paaiškina. Bet būna visko, nepasidalina, sukonfliktuoja, pasimuša.
Būna dienų, kai Adomas sako, kad pavargo nuo brolių, nori pabūti vienas be jų“, – apie vyriausio sūnaus reakciją, pamačius trynius kalba Jurgita.
Taip pat J. Jadeškaitė pamini, kad kitų žmonių reakcijos, pamačius visus tris dažniausiai būna teigiamos, sukelia jiems šypsenas: „Žmonės pasako ką nors gražaus ar palinki sveikatos bei stiprybės. Nėra tekę girdėti įžeidžiančio ir neigiamo komentaro.“
Mažylius stengėsi išskirti
J. Jadeškaitė sako, kad mažylius nebuvo sunku atskirti, nes nuo pat gimimo stengėsi juos išskirti. Pavyzdžiui, berniukai buvo rengiami nevienodai.
„Kas liečia lauko rūbus, dažniausiai būna vienodi, ar bent vieno iš jų skiriasi striukės ar batų spalva, kadangi pasirinkimo, kad vienodo dydžio, skirtingų spalvų ne visada pavyksta rasti.
Jei striukės vienodos, tada kepurės skirtingos. Vis tiek išlieka kas nors kitokio, kad lengviau kitiems žmonėms (pvz. Darželyje auklėtojos galėtų juos lengviau skirti) būtų juos atskirti.
Nors dažnai to ir neprireikia, nes jei ne tuo vardu pašauksi ar pavadinsi, jie patys pataisys tave ir pasisakys, kas yra kas. Dar negudrauja ir neapsimetinėja vienas kitu. Daiktai ir būdavo skirtingi: pirmosios lėkštutės, įrankiai, kiekvienas žinojo kur yra kurio spalva, ir negalėjai paduoti ne jo“, – pasakoja 4 berniukų mama.
Nuolat atsiranda naujų iššūkių
Jurgita pasakoja, kad augant berniukams, keitėsi ir sunkumai. Kas atrodė sunku vienokio amžiaus, vėliau tai prisiminus atrodo, kad nebuvo taip sunku.
„Tačiau su metais, sunkumai keičiasi, iš vienų išaugama, praaugama ir pasimiršta, kiti būna užsitęsia, bet jau kitaip į juos žiūrima.
Daug visko pasidaro ir daro jie patys, todėl visa priežiūra paprastesnė. Sukalbami, galima susitarti, derėtis.
Demokratija vyksta. Dažnu atveju būna balsavimas, ir ko dauguma nori, taip ir būna. Sunkiausia išgyventi jų kaprizus, norus ir staigius emocijų pasikeitimus. Viešose vietose suvaldomi, klauso, būna šalia“, – šypsosi J. Jadeškaitė.
Berniukų charakteriai – skirtingi
4-ių vaikų mama neslepia, kad visų sūnų charakteriai skiriasi: „Vienu metu Benas buvo ramybės įsikūnijimas, be kaprizų, viskas jam tikdavo, viskas būdavo gerai. Jei broliai rėkdavo ar šėliodavo, jis nuošalyje stebėdavo. Paskui pasikeitė, tokiu buvo Joris.
Nors dabar Joris elgiasi priešingai – labai reiškia savo norus, jei kažkas netiko ar atsitiko iškart bando situaciją spręsti balsu ir ašaromis, yra labai užsispyręs.
Titas šiuo metu ramiausias, bet jo jautrumas vis dar išlikęs. Greitai susierzina, pravirksta. Benas stebi Adomą (vyresnį brolį) ir bando jį kopijuoti – kaip kalba, ką sako, kaip elgiasi ir ką daro. Toks iš visų trijų – vadas.
Pomėgiai panašūs – mėgsta dėliones, konstruoti lego, domina knygutės, darželyje lanko keramiką, ir patinka mašinos.“
Dalijasi šeimos rutina
J. Jadeškaitė sako, kad šeimos eilinė diena atrodo paprastai, kaip ir daugelio: mama keliasi pirma, pati susiruošia, tada žadina vyresnėlį Adomą, ir su juo išvažiuoja iš namų. O vyras keliasi vėliau, todėl suruošia trynukus ir nuveža juos į darželį.
„Kadangi Adomas su broliais lanko skirtingus darželius – vežu jį į darželį, po to važiuoju į darbą. Po darbo važiuoju pas Adomą, jį paimu iš darželio. Tada su Adomu važiuojam pas brolius, pasiimam juos ir grįžtam namo.
Grįžus namo planuose – vakarienė. O vakaro eiga priklauso nuo visų nuotaikos ir vaikų nuovargio – būna žaidžia, būna konfliktuoja, žiūri animacinius filmukų.
Apie 20-20.30 valandą pradedame ruoštis miegui, vonios reikalai, pasakos prieš miegą ir miegas. Pavyzdžiui, šeštadienio pirma dienos dalis dar būna tokia pati, kaip eilinė diena, nes Titas lanko logopedo užsiėmimus, Adomas keliauja į robotiką. Todėl pamiegoti ilgiau neišeina“, – apie šeimos kasdienybė pasakoja moteris.
Duok Dieve jai sveikatos
Tegul bus pagerbta tarp vyrų!
