• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

30 metų vilnietis Andžej Strenakov – žinomas motociklų sporto entuziastas. Jis ne tik mėgsta pats važinėtis motociklų, tačiau ir skina pirmas vietas motokroso lenktynėse. Vis tik po varžybų pašnekovas vyksta ten, kur ramu – į prosenelių sodybą Skaisterių kaime.

7

30 metų vilnietis Andžej Strenakov – žinomas motociklų sporto entuziastas. Jis ne tik mėgsta pats važinėtis motociklų, tačiau ir skina pirmas vietas motokroso lenktynėse. Vis tik po varžybų pašnekovas vyksta ten, kur ramu – į prosenelių sodybą Skaisterių kaime.

REKLAMA

Kiek save prisimena, Andžej laiką leido prie motociklų. Vyras pasakojo, kad šie jo gyvenime buvo jau vos jam gimus, mat tėtis Vitalijus Strenakov – ne vieną laimėjimą pasiekęs motociklininkas.

„Aš kartu su tėčiu nuo vaikystės važinėdavau į varžybas, o vėliau pats pradėjau užsiimti šiuo sportu“, – atskleidė pašnekovas.

Kadangi technikos kieme netrūko, būdamas vos dešimties metų Andžej pirmą kartą sėdo už motorolerio vairo, o sportuoti motokrosą pradėjo vos 14-os.

REKLAMA
REKLAMA

Nieko nuostabaus, kad per 16 metų, praleistų už motociklo vairo, Andžej nuskynė ir ne vieną laimėjimą Lietuvos motokroso padangėje.

REKLAMA

„Esu Lietuvos čempionato prizininkas, o mano pagrindinė sporto šaka – motokrosas. Du metus savo gyvenime esu visą savo laiką skyręs tik motokrosui, tad tai buvo laikas, kada pasiekiau daugiausiai laimėjimų“, – prisipažino vyras.

Turbūt nieko nestebintų įsivaizdavimas, kad Andžej namų lentynos nukrautos laimėjimais. Paklaustas, kas visą šį laiką vedė į priekį, Andžej tvirtino – jausmas, kurį gali patirti važiuodamas motociklu.

REKLAMA
REKLAMA

„Sunku papasakoti apie pojūčius važiuojant motociklu, manau, kad kiekvienas pats turėtų išbandyti. Kai važiuoji su juo, tu apie nieką negalvoji, viską pamiršti ir prasivalai mintis. Turbūt tas mane labiausiai „kabina“, – šyptelėjo jis.

Iš varžybų – į ūkį

Vis tik prieš porą metų šis tas Andžej gyvenime pasikeitė. Kasdieninė veikla, susijusi su motociklais, lenktynininko pradėjo nebetenkinti ir jis norėjo išbandyti šį tą naujo. Nauja sritimi pašnekovo gyvenime tapo ūkis, apie kurį į galvą šovusi mintis buvo įgyvendinta žaibo greičiu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Aš vienu metu užsiiminėjau labai daug veiklų – nuomojau motociklus, užsiėmiau jų remontu, bet, matyt, man atsibodo. Tuomet staigiai viską pergalvojau, žiūrėjau visokių vaizdo įrašų, kuo dar galima užsiimti ir pamačiau, kad žiemą galima auginti tulpes kovo 8 dienai.

Paskaičiavus taip išėjo, kad tulpes pasodinti brangu, reikalinga didelė investicija, tad atsisakiau tos minties. Vis tik tam, kad šiltnamis nestovėtų tuščias, nusprendžiau jį užsodinti pomidorais. Pabandžiau ir visai neprastai gavosi“, – apie pradžią ūkyje pasakojo Andžej.

REKLAMA

Pirmieji bandymai su pomidorais pašnekovui patiko, jų užsiauginti pavyko. Dėl to dabar jo šiltnamyje galima atrasti jau kur kas platesnę daržovių įvairovę.

Pats Andžej pasakojo, kad pirmomis vasaromis jo šiltnamyje buvo galima pamatyti agurkų, pomidorų ir paprikų. Vėliau savo vietą ūkyje atrado ir braškės.

„Šiemet dar bandysiu arbūzų ir moliūgų pasisodinti. Jau esu pasiruošęs, pas kitus labai gerai auga, tad noriu ir pats išmėginti.

REKLAMA

Aš nusistačiau dabar sau penkių metų tikslą, noriu išsodinti, padaryti, sukurti modernų ūkį, kad į jį galėtų atvykti žmonės, apsilankyti. Dabar noriu, kad mano gyvenimas susisietų su ūkiu dar labiau“, – tikino jis.

Patarimų skambina senelei

Pokalbio metu Andžej užsiminė, kad jeigu ne senelė, turbūt jo potraukis ūkiui nebūtų atsiradęs. Paklaustas, kaip senelė buvo susijusi su šiuo sprendimu, Andžej papasakojo visą istoriją.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Senelė buvo mano pirmoji motyvacija kažką pradėti. Mes visą laiką važiuodavome vasarai pas ją, tad ūkį visuomet matydavome, žiūrėdavome, kaip viskas vyksta, auga, kiek darbo su tuo yra.

Vis tik motyvacija atsirado tuomet, kai senelė paprašydavo pasodinti sėklas, nes sakydavo, kad mano ranka lengva ir iš jos labai gerai auga. Taip kiekvienais metais sėdavau sėklas senelei, jaučiausi ypatingas, kad mano pasėti augalai užauga“, – šiltais prisiminimais dalijosi pašnekovas.

REKLAMA

Nors nuo vaikystės prabėgo jau gana nemažas laiko tarpas, Andžej su senele iki šiol yra išlaikęs šiltą ryšį. Jis pasakojo, kad kaskart atvykus pas senelę jis gauna daug ūkininkavimo patarimų.

Pasak jo, mylima senelė jau būna prisirinkusi laikraščių su patarimais, kaip užauginti vieną ar kitą daržovę. Vis tik labiausiai stebina pačios senelės išmintis, kurią Andžej labai vertina ir gerbia.

REKLAMA

„Ji yra kaip mano asmeninė konsultantė ūkininkavimo klausimais. Be jos niekas nevyksta. Kai tik kyla klausimų, aš jai iškart skambinu“, – šyptelėjo ūkininkas.

Paklaustas, kokį ryšį turi su senele, Andžej nedaugžodžiavo: „Ji – šventas žmogus“. Pasak jo, reikia džiaugtis šiltu ryšiu ir bendravimu, nes ne visos šeimos juo gali pasigirti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų