Anot Gitanos, ji siekė taikiai susitarti su salono savininke dėl gydymo išlaidų atlyginimo ir kompensacijos už likusias nudegimo žymes, tačiau bendro sutarimo pasiekti nepavyko. Moteris pabrėžė, kad jos bandymai rasti kompromisą buvo ignoruojami.
Vis dėlto MB „Serpova“ vadovė Marija Salamakinienė pateikė kitokią įvykių versiją. Ji tikina, kad klientė elgėsi netinkamai, o salonas turi visus įrodymus, įskaitant susirašinėjimus, patvirtinančius, jog taikos sutartis buvo siūloma būtent iš jų pusės, o ne iš klientės.
Šis incidentas sukėlė audringas diskusijas socialiniuose tinkluose, kur žmonės dalijosi savo patirtimi ir nuomone apie grožio procedūrų saugumą bei klientų ir paslaugų teikėjų atsakomybes. Tačiau iki šiol abi pusės laikosi skirtingų pozicijų.
Kaltina nudeginimu procedūros metu
G. Švedienė savo įraše pabrėžė, kad tokios patirties nelinkėtų niekam. Anot jos, norint išvengti nudegimų grožio procedūrų metu, ilgo 2,5 metų trunkančio teisinio proceso ir finansinių nuostolių, verta skirti kelias minutes ir susipažinti su jos patirtimi.
„2022 metais pradėjau lazerinės epiliacijos kursą „EPIL“ prekinio ženklo grožio salone. Kaip rekomendavo salono darbuotojos, turėjau atvykti į 6-9 procedūras, kad pasiekti reikiamą efektą.
Gavosi taip, kad 5-osios procedūros metu buvau nudeginta. Kas gi vyko po to? Nepaisant to, kad buvau nudeginta, bandžiau su savininke Marija Salamakiniene susitarti taikiai, tačiau jos užimta pozicija neleido pasiekti susitarimo“, – rašoma įraše.
Gitana pasakoja, kad derantis dėl gydymo išlaidų padengimo ir kompensacijos už odos pažeidimus, verslininkė pasiūlė 3 nemokamas procedūras, kurias reikėjo atlikti per 9 mėnesius, nors nudegimų gydymas trunka 12 mėnesių.
„Marija Salamakinienė niekaip nenorėjo sutikti, kad nudeginimai atsirado dėl darbuotojos kaltės. Kaip suprantate, taikaus susitarimo pasiekti nepavyko. Prekinio ženklo „EPIL“ steigėja Marija Salamakinienė nurodė, kad tai aš kalta, o ne procedūrą atlikusi darbuotoja.
Kaltinimai prasidėjo nuo absurdiškų teiginių, kad aš nuslėpiau savo odos fototipą (?!) nuo darbuotojų... Ar suvokiate absurdiškumo lygį? Odos fototipas nustatomas vizualiai, procedūras atliekantis darbuotojas turi jį mokėti kaip „Tėve mūsų“, – priduriama įraše.
Kreipėsi į teismą
G. Švedienė teigia, kad M. Salamakinienės įmonė neturėjo leidimo-higienos paso šiai veiklai vykdyti, tačiau įmonės vadovė į tai nekreipė dėmesio.
Naujienų portalas tv3.lt patikrino mažosios bendrijos „Serpova“ higienos pasą licencijų informacinėje sistemoje, kurios duomenimis mažoji bendrija turi galiojantį higienos pasą nuo 2022 lapkričio 25 d.
Anot nukentėjusios moters, vadovė taip pat nepagrįstai apkaltino ją nesilaikius priešprocedūrinių ir poprocedūrinių rekomendacijų, nors tam nebuvo jokio pagrindo.
„Matydama, kad abipusio pagarbaus susitarimo su Marija Salamakiniene [pasiekti] nepavyks, nusprendžiau teisybės ieškoti teisiniu keliu. Ikiteisminis tyrimas bei bylinėjimasis teismuose užtruko 2,5 metų.
Marija Salamakinienė nesutiko su 1-os instancijos – Kauno miesto apylinkės – teismo sprendimu, kad tai jos įmonė kalta dėl nudeginimo ir teikė apeliacinį skundą.
Tačiau 2025 metų sausio 28 dieną apeliacinės instancijos teismas taip pat pripažino, kad dėl mano nudeginimų kalta Marijos Salamakinienės įmonė, prekinio ženklo „EPIL“ naudotoja“, – rašoma įraše.
Moteris pasakoja, kad po to gavo M. Salamakinienės raštą, kuriuo ji ją informavo, jog nežada vykdyti teismo sprendimo išmokėti jai priteistas gydymo, bylinėjimosi išlaidas bei neturtinę žalą.
„Pasirodo, kad „verslininkė“ įkūrusi ne vieną įmonę, bet jos veikia po prekiniu ženklu „EPIL“. Taigi ta kita įmonė (mažoji bendrija), prasidėjus ikiteisminiam procesui, nutraukė veiklą, o pinigus Marija Salamakinienė iš klientų jau rinko po kitos įmonės veikla.
Be abejo, tas Salamakinienės raštas nieko nekeičia, ir priteistus pinigus jau bus patikėta išieškoti antstoliui“, – pažymima įraše.
Gitana taip pat išreiškia savo nuomonę, kad žmonės turėtų būti atsargūs ir gerai pagalvoti prieš naudojantis šios įmonės paslaugomis.
Anot jos, nors viešojoje erdvėje verslininkė „dievagojasi“ besirūpinanti klientų gerove ir paslaugų kokybe, realybėje situacija gali būti visai kitokia.
Gitanos manymu, įmonės vadovė stengiasi išlaikyti gerą įvaizdį, tačiau jai paslaugų lygis ir požiūris į klientus kelia abejonių.
Kitokią versiją pateikė įmonės vadovė
Naujienų portalas tv3.lt susiekė su MB „Serpova“ vadove M. Salamakiniene, kuri pateikė kitokią įvykių versiją dėl susidariusios situacijos:
„Istorija nemaloni nei pačiai Gitanai, nei mums. Ir nors mes įdėjome dideles pastangas susitarti taikiai, deja, derybos nepavyko ir šiai dienai turime tokią nemalonią situaciją. Nudegimai lazeriu yra galimas šalutinis poveikis, apie kurį kalba visos klinikos ir yra įspėti visi klientai.
Galime tik pasidžiaugti, jog tai yra be galo reta komplikacija ir Kaune iš jau atliktų 9 366 procedūrų tai yra pirmasis ir šiai dienai vienintelis nudegimo atvejis. <..> Mes nukentėjome būtent dėl to, kad neįrodėme, jog klientė deginosi po atliktos procedūros.“
Pasak vadovės, pats lazeris neatskiria, ar melaninas (spalvos pigmentas) randasi odoje ar plauke, todėl yra ypatingai svarbu laikytis priešprocedūrinių ir poprocedūrinių reikalavimų, kaip ir bet kurioje kitoje grožio ar medicinos procedūroje.
„Visas pasaulis žino, jog lazeris nėra pajėgus įveikti šviesaus, pilkšvo, žilo, rusvo plauko spalvos, nes jame nėra melanino (spalvos pigmento), todėl lazeris tampa neveiksnus“, – priduria ji.
M. Salamakinienė teigia, kad klientė darėsi daug lazerinės epiliacijos procedūrų ir rinkosi daug zonų, pirmieji du kartai buvo žiemą, pas vieną iš darbuotojų Godą, o klientė po procedūrų buvo be galo patenkinta rezultatu, todėl visuomet rašydavosi sekantiems vizitams.
„Sekančias procedūras pavasarį ir vasarą (tris, o paskutinė iš jų buvo lemiamoji) jai darė kita meistrė – Ieva. Klientė ir toliau buvo be galo patenkinta, sakė, kad visiškai vengia saulės, laikydavosi visų prieš ir po procedūrinių reikalavimų ir toliau rašydavosi sekančioms procedūroms.
Ir viskas buvo gerai iki tol, kol ji neatliko procedūros rugpjūčio 23 dieną 2022 metais. Tai jai buvo penkta procedūra ir aštuntas mėnesis procedūrų kurso. Kadangi diena, kaip tyčia, pasitaikė labai karšta, meistrė aiškiai komunikavo apie saulės poveikį, o klientė dėl to buvo įspėta raštu“, – savo versiją pateikia įmonės vadovė.
Jos manymu, klientė, patenkinta procedūromis ir norėdama pamažinti procedūrų skaičių ir galimai sutaupyti pinigų, vis prašydavo naudoti didesnius parametrus.
Be to, pasak jos, kadangi diena buvo labai karšta, visoms meistrėms buvo nurodyta mažinti parametrus, nes, anot jos, klientai dažnai pamiršta apie odos priežiūrą prieš ir po procedūrų.
„Tad ir šiai klientei buvo sumažinti parametrai (įmonė veda klientų kiekvieno apsilankymo žurnalus, kuriuos ir pateikėme teismui). Tačiau šiai dienai turime tik Gitanos nudegimo atvejį, o ne bet kurios kitos klientės.
Sekančią dieną Gitana kreipėsi pas mus dėl nudegimų. Jokia kita klientė nenukentėjo nei tą dieną, nei dieną prieš, nei dieną po… Gavusi Gitanos pranešimą aš pati asmeniškai, tuo metu būdama užsienyje, iš karto jai paskambinau. Mes telefonu pakalbėjome, kas galėjo atsitikti, ji prisipažino, jog tą dieną buvo su šortais (tai užfiksuota ikiteisminio tyrimo medžiagoje).
Nors pati sakė, kad tikrai nesidegino, tik nubėgo iki mašinos, bet, galimai, tai turėjo įtakos. Kadangi ji suprato ir savo klaidą, o mums ji buvo nuolatinė klientė su puikiais pasiektais rezultatais, aš jai telefonu pasiūliau padaryti likusias procedūras nemokamai. Ji labai tuo apsidžiaugė ir sutiko“, – sako M. Salamakinienė.
Išviešino situaciją
M. Salamakinienės teigimu, klientė tą pačią dieną atsakė, jog norėtų greitesnės konsultacijos pas dermatovenerologą nei tarėsi pokalbio metu. Konsultacija, pasak jos, buvo apmokėta įmonės, o klientė pas dermatovenerologą atvyko su, kaip klientė teigė, advokatu.
„Po kelių dienų Gitana susisiekė su manimi ir pasakė, kad nori, jog procedūras jai atliktų kita meistrė. Aš, žinoma, sutikau. Tuomet mano teisininkė pradėjo ruošti taikos sutartį ir ją nusiuntėme pačiai Gitanai.
Sutartį keitėme nesuskaičiuojamą kiekį kartų. Po kiekvieno sutarties nusiuntimo Gitana skambindavo man telefonu arba rašydavo ir reikalaudavo vis didesnių norų išpildymo“, – teigia ji.
Anot jos, klientė pradžioje pageidavo kito specialisto, vėliau – papildomų procedūrų, pinigų grąžinimo, o galiausiai – net 5000 eurų kompensacijos. M. Salamakinienė teigė sulaukusi grasinimų, kad bus sužlugdyta jos įmonė, susiekta su žurnalistais ir institucijomis.
M. Salamakinienės teigimu, ikiteisminis tyrimas nepatvirtino kosmetologės klaidų, tačiau klientė reipėsi į Kauno apygardos teismą.
„Teismą mes, kaip įmonė, deja, pralaimėjome. Kadangi jautėme, jog esame padarę procedūrą teisingai, padavėme apeliaciją. Ją taip pat pralaimėjome. Ir tuomet viešoje erdvėje <...> prasidėjo tiek įmonės MB „Serpova“ puolimas, tiek ir manęs, kaip asmens, šmeižimas ir melas“, – pažymi ji.
Pasak M. Salamakinienės, klientė mini, kad iki šiol jai likusios pigmentinės dėmės, nors, įmonės vadovės teigimu, teismui pateiktoje vaizdinėje medžiagoje to nesimatė.
„Pigmentacija, kuri lieka po šašelių susidarymo, dingsta 3-12 mėnesių bėgyje ar net greičiau, jeigu oda yra tinkamai prižiūrima“, – teigė įmonės atstovė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
