Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto vyr. mokslo darbuotoja dr. Julė Jankauskienė portalui tv3.lt pasakojo, kada tinkamas metas perkelti daigus į šiltnamius bei kaip juos prižiūrėti, kad džiugintų gausiu derliumi.
Dar tikrai mažai kas ryžosi perkelti pomidorus į šiltnamį ir juos susodinti. Specialistė pataria per daug neskubėti, sulaukti, kol dirva įšils.
„Daigų sodinimo laikas į šiltnamį priklauso nuo šiltnamio tipo, šildymo galimybių, meteorologinių sąlygų. Į nešildomus šiltnamius pomidorai sodinami gegužės mėnesį. Pomidorų daigus į šiltnamį sodinkite, kai dirvos temperatūra 12-15 laipsnių“, – pataria J. Jankauskienė.
Pomidorų sodinimas
Auginantys pomidorus žino, jog tai – nemaži augalai, reikalaujantys pakankamai vietos. Kaip tankiai sodinti daigus priklauso nuo veislės ir pomidorų auginimo trukmės.
„Aukštaūgiai hibridai sodinami rečiau – 2,5-2,8 augalo į kvadratinį metrą, žemaūgiai – tankiau, tai yra, 3-3,5 augalo į kvadratinį metrą“, – aiškino specialistė.
Pasiruošę daigus sodinti, iškart pasiruoškite ir vandens – jo prireiks ir prieš, ir po sodinimo. Ruošiant duobutes, jos turėtų būti šiek tiek gilesnės nei talpa, kurioje augo daigas.
„Prieš daigų sodinimą padarykite duobutes ir į jas pripilkite vandens. Kai vanduo susigers, sodinkite daigus. Daigus sodinkite šiek tiek giliau negu augo puodelyje. Po sodinimo vėl paliekite augalus.“
Pasodinus verta augalus pamulčiuoti – apdėti sausomis durpėmis. Tai padės sulaikyti drėgmę, ji mažiau garuos bei nesusidarys „plutelė“. O praėjus 3-4 dienoms po sodinimo pomidorus pririškite – tam puikiai tiks špagatas. Jį pririškite prie šiltnamyje ištemptų vielų ir pariškite daigą.
Augančius pomidorus nepamirškite laistyti. Tai reikėtų daryti rečiau, bet gausiai. Nepilkite šalto vandens, jis turėtų būti kambario temperatūros.
„Laistykite pirmoje dienos pusėje šiltu vandeniu (20-22 laipsnių). Po kiekvieno laistymo supurenkite dirvą. Tada išgaruoja mažiau drėgmės, šaknys aprūpinamos oru, pagerėja dujų apykaita. Formuojantis pirmai-trečiai kekėms pomidorus laistykite dažniau. Minimali liejimo norma – 6-8 litrai kvadratiniam metrui“, – apie liejimą pasakojo J. Jankauskienė.
Svarbus ir šiltnamio vėdinimas. Pomidorai nebijo skersvėjo, todėl šiltnamį vėdinkite intensyviai, ypač po laistymo, kad išvengtumėte ligų bei kenkėjų paplitimo.
„Palaisčius augalus, šiltnamį išvėdinkite. Vėdinant šiltnamius, sumažėja temperatūra šiltnamyje, kai ji per aukšta, taip pat sumažėja oro drėgmė, iš šiltnamio pašalinamas kondensatas. Tuo pačiu metu į šiltnamį patenka anglies dvideginis.“
Formavimas ir lapų skynimas
Priklausomai nuo to, kokias pomidorų veisles auginate, skirsis jų formavimas. Dažniausiai pomidorai formuojami paliekant vieną stiebą, tačiau determinantinių veislių augalus formuoti galite ir dviem stiebais.
„Šalinkite visus šoninius ūglius, kai jie būna ne ilgesni kaip 2-5 cm. Šį darbą atlikite rytais, tada augalai turi stiprų turgorą, todėl ūgliai greičiau lūžta, spėja uždžiūti žaizdos vieta, mažesnė tikimybė, kad augalas užsikrės ligomis. Šoninę atžalą šalinkite iki pagrindo.
Determinantinio tipo pomidorų hibridai formuojami vienu-dviem stiebais. Formuojant dviem stiebais, paliekamas vienas stiprus šoninis ūglis iš lapo pažasties, leidžiant jam augti. Kekių skaičius ant šio ūglio ribojamas“, – pataria specialistė.
Praėjus maždaug mėnesiui po sodinimo, pradėkite šalinti augalo lapus, kurie yra apačioje. Ypač svarbu juos pašalinti, jei šie liečiasi su žeme. Taip pat apžiūrėkite ar nėra ligotų lapų.
„Praėjus 30-40 dienų po augalų sodinimo iš apačios pradedami skinti pomidorų lapai. Jei apatiniai lapai liečiasi su žeme, jie dažniau drėgsta ir yra tikimybė augalui susirgti, tokius lapus šalinkite anksčiau. Reikia genėti pageltusius ir ligotus lapus.“
Tačiau nepersistenkite – per savaitę pašalinkite po 2-3 lapus, o geriausias įrankis genėjimui – peilis. Lapus šalinkite nepalikdami kotelio ir stenkitės padaryti kuo mažesnę žaizdą.
„Jei paliktas kotelis ar padaryta didelė žaizda, yra didelė tikimybė, kad augalas užsikrės ligomis“, – įspėja J. Jankauskienė.
Nepamirškite, kad pomidorai – savidulkiai augalai, todėl verta juos pavibruoti. Purtykite vielas, prie kurių pririšti augalai bent 2 kartus per savaitę. Tai padės geriau apsidulkinti žiedams.
Kada tręšti pomidorus?
Dar prieš sodinimą patręškite šiltnamio dirvą kompleksinėmis trąšomis. Idealu, jei turite grunto agrocheminių analizių duomenis, pagal tai lengviau nustatyti, ar tręšimas reikalingas. Tačiau net ir neturint duomenų, išberkite 80-100 gramų trąšų į vieną kvadratinį metrą.
Po sodinimo palaukite porą savaičių ir pirmąjį kartą patręškite augalus.
„Pirmą kartą pomidorus tręškite praėjus 1,5-2 savaitėms po sodinimo. Augalų poreikis maisto medžiagoms vegetacijos metu yra skirtingas. Pomidorų augimo pradžioje iki vaisių mezgimo augalams reikia mažiau azoto, daugiau fosforo trąšų. Kai pradeda augti vaisiai, reikia daugiau azoto. Kai noksta vaisiai – daugiau kalio trąšų“, – pataria specialistė.
Prasidėjus vegetacijai, augalus tręškite kas vieną-dvi savaites, tačiau atsižvelkite į maisto medžiagų kiekį dirvoje, augalų būklę bei augalų augimo tarpsnį. Geriau rinkitės trąšų tirpalus, o ne berkite sausas trąšas.
„Naudokite kompleksines trąšas, o taip pat kalcio salietrą ir magnio sulfatą. Papildomai tręšiant pomidorus kompleksinėmis trąšomis, tirpalo koncentracija turėtų būti 0,2 procento, tai yra 20 gramų 10 litrų vandens.
Yra ir natūralių trąšų, kuriomis galite praturtinti dirvožemį maisto medžiagomis. Itin tinkamas raugintas mėšlas, tačiau jį praskieskite vandeniu ir išlaistykite ant augalų.
„Pomidorų trčšimui galite naudoti praskiestą raugintą karvių mėšlą, 1 litras rauginto mėšlo į 10 litrų vandens ar praskiestą raugintą paukščių mėšlą santykiu 1:20 (1litras rauginto mėšlo į 20 litrų vandens). Tuo pačiu šiltnamio orą praturtinsite anglies dvideginiu.“
