• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

„Pomidorligė“ daržininkus kamuoja ištisus metus. Net žiemą, kai lauke spaudžia minusas ir apie ryškiaspalvius pomidorus būtų galima tik susapnuoti, daržininkai jau rikiuoja sėjos planus, renkasi veisles, apžvelgia praėjusių sėkmes ir pralaimėjimus lysvėse.

„Pomidorligė“ daržininkus kamuoja ištisus metus. Net žiemą, kai lauke spaudžia minusas ir apie ryškiaspalvius pomidorus būtų galima tik susapnuoti, daržininkai jau rikiuoja sėjos planus, renkasi veisles, apžvelgia praėjusių sėkmes ir pralaimėjimus lysvėse.

REKLAMA

Praėjęs vasaros sezonas Mildai Kasperavičiūtei įsiminė kaip gana lietingas ir paženklintas pomidorų maro. Jauna daržininkė savo sodo sklypelyje pomidorus augino lauke, pakeltose lysvėse. Čia augino dvi veisles – „Marmande“ ir „Cuor di Bue“.

„Kadangi nesu profesionalė, auginau pomidorus, kurių sėklas nusipirkau prekybos centre. Iš socialinių tinklų grupių, kuriose renkasi daržininkai, supratau, kad pomidorai yra vieni nereikliausių iš daržovių, todėl ir aš nusprendžiau pamėginti“, – pirmąjį savo pomidorų sezoną prisimena M. Kasperavičiūtė.

Pomidorų sėją ji pradėjo gana vėlai, nes pomidorų daigus ruošėsi sodinti ne šiltnamyje, o lauke. Balandžio 14 d. į daigintuvus sėjo pomidorus. Šie dygo puikiai, vėliau tereikėjo išpikiuoti ir laukti, kada galės juos pernešti į lauką. Anot Mildos, „Cuor di Bue“ veislės pomidorai suviliojo tuo, kad jie augo aukšti, stiprūs, o vaisiai dideli, sultingi, aromatingi, plonos odelės, auga didelėmis kekėmis.

REKLAMA
REKLAMA

„Mėgstu vadinamuosius „jaučio širdies“ pomidorus. Parsineši vieną ar du pomidorus ir išeina visas dubuo mišrainės. O ši veislė labai panaši į šiuos „jautukus“. Vaisiai augo tokie dideli, kad šakas reikėjo ramstyti, dalis šakelių net nulūžo, neišlaikė svorio.

REKLAMA

Kadangi sode negyvenu, čia atvažiuoju tik savaitgaliais, pomidorų priežiūra buvo labai primityvi, net priežiūra to labai nepavadinčiau, nes jie augo praktiškai savarankiškai. Tačiau vis tiek pomidorų užaugo tiek, kad turėjau dalinti draugams.

Šita „pomidorligė“ – sunkiai pagydoma liga. Kai pabandai auginti, supranti, kad čia savotiškas eksperimentas, kūryba, bandymai. Šiemet planuoju auginti keturias veisles, pažiūrėsiu, kaip seksis“, – šypsosi pašnekovė.

REKLAMA
REKLAMA

Pasiteiravus, ar pomidorams auginti teko naudoti specialias trąšas, Milda pasakoja naudojusi tik žuvų miltus. Juos bėrė į sodinimo duobę, kai sodino daigus į lysves.

Vėliau lysves sumulčiavo šviežiai nupjauta žole, kuri padėjo išlaikyti drėgmę pakeltoje lysvėje. Jokių kitų specialių priemonių nenaudojo.

Kita aukštaūgė veislė, derėjusi Mildos darže – „Marmande“. Šie pomidorai taip pat pasirodė nereiklūs. Vaisiai buvo mažesni, tačiau aromatingi, sultingi, kietesnės luobelės.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Maro pamokos

Tiesa, abi jaunosios daržininkės augintos veislės šiemet neišvengė pomidorų maro. Praėjusi vasara negailėjo lietaus, o po atviru dangumi auginti pomidorai kelis kartus per savaitę gaudavo stipraus lietaus porcijas.

Pomidorų maras yra grybinės kilmės susirgimas, kuris plinta sporomis. Jų aplinkoje rastume bet kuriuo metu, dėl to nereikia ieškoti ypatingų užkrato šaltinių.

REKLAMA

Nors dažniausiai šis maras į lysves įsisuka rudenį, kai nukrenta temperatūra ir laikosi vėsūs bei drėgni orai, pernai vasarą ši liga pasibeldė į daržininkų lysves kur kas anksčiau.

„Turiu mažai vietos, todėl gana tankiai, šachmatiniu principu susodinau daigus. Liepos gale pamačiau, kad lapeliai pradėjo raitotis, jie ėmė juoduoti. Supratau, kad čia bus maras, todėl kuo skubiausiai išroviau visus pomidorus.

REKLAMA

Buvo šiek tiek gaila, nes buvo daug primegztų „obuoliukų“. Dvi lysves išmečiau lauk, o trečia buvo toliau, todėl liko sveika“, – sako M. Kasperavičiūtė, pridurdama, kad šiemet augins mažiau daigų, tačiau jiems paliks daugiau vietos.

Mergina šiemet į sėjos planą įtrauks dar vieną veislę – „Dancing with Smurfs“. Tai yra ypač įdomi aukštaūgė, vyšninių pomidorų veislė. Sėklų pardavėjai nurodo, kad šis augalas užauga iki 2 metrų aukščio, o pomidoriukai labai gražios indigo spalvos, nokdami įgauna raudonų tonų. Laikomi vienais skaniausių indigo pomidorų. Veislė atspari ligoms ir temperatūrų svyravimams.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Kaip ir daugelis daržininkų, pomidorų veisles rinkausi akimis. Jie man atrodo labai egzotiški, o pomidorų augintojų grupėse gavo nemažai gerų atsiliepimų, dėl to šiemet lauko sąlygomis bandysiu išauginti ir šių „smurfų“, – naujiems eksperimentams darže nusiteikusi Milda.

Kokie pomidorai tinka akvaponikai?

Jei esate aktyvus socialinio tinklo „Instagram“ vartotojas, pro jūsų akis neturėjo praslysti paskyra ambicingu pavadinimu „Ateities ūkis“. Šios paskyros autorė – Akvilė Burneikienė, kartu su šeima vystanti akvaponikos ūkį.

REKLAMA

Tai yra toks ūkis, kur žuvys, uogos ir daržovės auga bendrystėje, kai akvaponikos sistemoje augantys augalai pasisavina vandenyje esančius nitratus kartu su kitomis maistingomis medžiagomis ir taip išvalo uždaroje sistemoje esantį vandenį, kuris galop vėl yra patiekiamas žuvims.

„Ateities ūkyje“ praėjusią vasarą žydėjo ir vaisius mezgė ir raudonskruosčiai pomidorai. Akvilės teigimu, akvaponikos ūkis dar mažas, jis įkurtas dėl smalsumo. Jame galima eksperimentuoti tiek su sistemomis, tiek su augalų įvairove.

REKLAMA

„Pomidorai paprastai sudaro apie 1/4 mūsų akvaponikos sistemose auginamų daržovių. Mes eksperimentuojame. Sodiname kuo didesnę įvairovę veislių. Išbandėme veislinius ir hibridus.

Aukštaūgius ir žemaūgius bei vazoninius, balkoninius pomidorus. Visi auga tikrai neblogai, gal mažiausiai akvaponikos sistemose patinka balkoniniams pomidorams. Nors maniau, kad bus atvirkščiai“, – savo patirtimi dalijasi akvaponikos ūkio šeimininkė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pomidorams – „sliekų arbata“

Akvilė pasakoja auginanti maždaug po lygiai veisliniu pomidorų ir hibridų. Pavyzdžiui, „Atomic“ veislės pomidorai praėjusį sezoną subrandino mažiausiai derliaus.

„Ateities ūkis“ papildomų nenatūralių trąšų nenaudoja, tačiau prie savo sistemos prijungia sliekinę, kurioje gyvena Kalifornijos sliekai.

„Dėl to augalai gauna ne tik vandenį, žuvų prisotintą mikro- ir makroelementais (sapropeliu), bet ir vermikomposto, vadinamosios „sliekų arbatos“.

REKLAMA

Papildomas tręšimas teoriškai būtų įmanomas, jei taikytume ekologiškas hidroponikoms pritaikytas trąšas. Bet mes papildomų trąšų nenaudojame. Mes gyvename sportiniu interesu auginti natūraliai!“ – užsidegimo daržininkaujant akvaponikos sistemoje nestokoja pašnekovė.

Nori auginti vietines veisles

Pasiteiravus, kokius pomidorų sėjos planus jau dėlioja, A.Burneikienė patikino, kad šį pavasarį rinksis veislinius pomidorus dėl jų skonių ir išvaizdos įvairovės. Pasak jos, pomidorai paperka ne tik skoniu, bet ir grožiu.

REKLAMA

„Noriu išbandyti ir senovines lietuviškas veisles, tokias kaip „Kupriaus terba“, „Lithuanian“, „Vytėnų žalvarinis“, „Ananasiniai“. Savame krašte išveistos veislės turėtų būti atsparesnės mūsų oro sąlygoms“, – įsitikinusi užkietėjusi daržininkė.

Renkantis pomidorus svarbu ne tik grožis, bet ir skonis, todėl įdomu, kokie pomidorai patys skaniausi tiems, kas juos augina. Akvilė save vadina pomidorų gerbėja – vasarą šios daržovės dažnai ant jos pietų stalo.

REKLAMA
REKLAMA

Pašnekovė juokauja, kad jai itin retai pasitaiko neskanūs naminiai pomidorai. Tačiau, be abejo, lyderius turi. Tai „San marzano mini“, „Romanesko“, „Gargamel“. „Esu daugiau raudonų pomidorų gerbėja“, – savo simpatijų raudonskruosčiams pomidorams neslepia „Ateities ūkio“ įkūrėja A. Burneikienė.

Kaip ir daugelis daržininkų, Akvilė žino, ką reiškia „pomidorligė“. Moteris juokiasi, kad ši liga gali būti genetinė, paveldima arba kai kam pavyksta atsitiktinai išsiugdyti polinkį šiai unikaliai ir lietuvių itin mėgstamai daržovei.

„Jei turime genetinį ar atsitiktinį polinkį sirgti šia liga, tai jos atsikratyti nepavyks. Pomidorai užburia savo spalvomis, skoniais ir įvairove!“, – užtikrina pašnekovė.

Patiks ir anūkams

Beicuotas pomidorų „Tolstoy H“ sėklas praėjusią žiemą pirko ir daržininkė Birutė Kazlauskienė. Šiemet jų turi dar pasilikusi, todėl tik atšilus orams planuoja dalį savo šiltnamio apsodinti būtent šiais pomidorais.

Nors veislių sėklų pardavėjai siūlo kuo įvairiausių, moteris šiuos pomidorus augina jau trečius metus ir sako skanesnių kol kas neatradusi.

„Šiuos pomidorus galima valgyti šviežius, taip pat jie puikiai tinka vakavimui, mišrainėms. Be to, jie gana ilgai išstovi, luobelė kieta, ilgai išlieka švieži“, – gerų žodžių „Tolstoy H“ hibridui negaili daržininkė.

REKLAMA

Pasak jos, norintiems į šiltnamį įsileisti naujesnių ir įdomesnių skonių verta pagalvoti apie juoduosius pomidorus. Juos išauginti nesunku, juodieji pomidorai paprastai yra saldesni už raudonuosius ar geltonuosius dėl rūgščių ir cukraus santykio.

„Šiemet žadu auginti „Mini kumato H“ pomidorus. Parduotuvėse žiemą dažnai perku „Kumato“ pomidorus, pamilau jų skonį, todėl noriu pabandyti jų išauginti pati. Kadangi stambių pomidorų šiemet turėsiu, bandysiu išauginti smulkiavaisius, juos labai mėgsta anūkai“, – sako B. Kazlauskienė.

Ji taip pat bandys auginti ir „Black cherry“ pomidoriukus. Šie jau pelnė patyrusių daržininkų pripažinimą. Jie gausiai ir ilgai dera, yra itin švelnaus skonio. Jie tinka patiekalams puošti, konservavimui ir, žinoma, valgymui tiesiai nuo kekės.

„Kaimynė juos pernai augino ir atnešė paragauti. Tikrai labai saldūs, ryškaus skonio. Mačiau, kad jie labai gerai dera. Ant vienos kekės užaugo 30–40 pomidoriukų. Jų buvo tiek, kad pats stiebas atrodė kaip apkibęs tamsiai raudonais burbuliukais“, – prisimena Birutė, pridurdama, kad ir ji šį pavasarį sodins juoduosius vyšninius pomidorus.

Teksto autorė: Monika Kazlauskaitė

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų