Nikita buvo pagrobtas kovo pradžioje. Rusijos kariškiai pase pamatė karinį pažymėjimą ir ėmė tyčiotis – veržliarakčiu bandė sulaužyti pirštus, kad jis pasakytų apie ukrainiečių pozicijas. Vėliau jie suprato, kad Nikita nieko nežino, rašo unian.net.
„Jie privertė mane nusiauti batus, bet aš turėjau tik kaliošus. Į juos pripylė vandens“, – prisimena vyras.
Tris dienas gulėjo lauke šaltyje
Tris dienas Nikita ir jo tėvas gulėjo lauke šaltyje. Nikita suprato, kad jam jau nušalo kojų pirštai. Per Pripjatę jie buvo nuvežti į Baltarusiją, o iš ten išsiųsti į Kursko tardymo izoliatorių. Visą tą laiką Nikita buvo šalia savo tėvo.
Reikėjo stovėti ant skaudančių kojų, o vakare ukrainiečiai buvo priversti giedoti Rusijos himną. Nikitai nebuvo suteikta jokia medicininė pagalba, todėl jo kojų pirštai pajuodo ir pradėjo pūti.
„Kojos jau pradėjo dvokti. Prasidėjo savaiminė amputacija ‒ sutvarsčius pirštai tiesiog nukrito, nes niekas tikrai nieko nedarė“, – pasakoja buvęs kalinys.
Teko amputuoti pirštus
Balandžio 10 dieną jis buvo perkeltas į Kursko karo ligoninę, kur jam buvo amputuoti visi kojų pirštai. Teko tvarstyti žaizdas ir švaistyti lėšas vaistams, o kartu su Nikita buvo dar septyni sunkios būklės žmonės, tad buvo nuspręsta juos iškeisti.
Iš Kursko ukrainiečiai buvo išvežti į Simferopolį, o iš ten – į Zaporožę. Rusai Nikitą ant neštuvų paliko ant kelio. Vyras nieko nesuprato, kol prie jo nepriėjo Ukrainos kariškiai.
Nikita jau bando vaikščioti, po dviejų savaičių pirštai turėtų sugyti, jam teks priprasti vaikščioti be pirštų ir mokytis išlaikyti pusiausvyrą. Nikitos tėvas liko Kursko tardymo izoliatoriuje. Jame iš viso buvo apie šimtą kalinių.
Nieks nerašo,TV atjungė.
Juokinga.
