Netylant kalboms apie viena po kitos pasipylusias nelaimes vis dažniau kyla diskusijų apie tai, kas lemia jų padažnėjimą. Yra svarstoma, kokį vaidmenį žmogaus gyvenime užima psichinės sveikatos svarba, kokią žalą visuomenei daro atšalę tarpusavio santykiai bei kas lemia tai, kad laiku nėra pastebimi ženklai, galintys išduoti, kad žmogus galvoja apie savižudybę.
Nenumokite ranka į šiuos ženklus
Po nutikusių įvykių svarbu žinoti, į kokius ženklus svarbu atkreipti dėmesį. Šie ženklai gali tapti būdu laiku padėti kitam ir išvengti tragedijos.
Anksčiau naujienų portalui tv3.lt apie tai, kokie ženklai išduoda galimas mintis apie savižudybę, pasakojo psichologas, psichoterapeutas Gediminas Navaitis.
Socialinių mokslų daktaras, psichologas, psichoterapeutas G. Navaitis teigė, kad į tam tikrus reiškinius, šiuo atveju – savižudybę, reikia pažvelgti plačiau, kad galėtume susidaryti aiškesnį vaizdą.
„Nors psichologinė pagalba žmonėms Lietuvoje gerėja, yra pokyčių, tačiau negalima nutylėti fakto, kad, visgi, Lietuva vis dar yra savižudybių skaičiumi pirmaujanti šalis. Ir tokiu „pirmavimu“ nėra dėl ko džiaugtis“, – sakė G. Navaitis.
Psichologo teigimu, niekada nebus vienos priežasties, kuri paaiškins, kodėl žmonės nusprendžia nusižudyti. Tačiau klaidinga manyti, kad tik specialistai gali įvertinti ir pastebėti kito asmens vienišumą, jo problemas.
Pasak G. Navaičio, prastą žmogaus psichinę būklę galima įtarti tuomet, kai šis jaučiasi vienišas, neturintis su kuo bendrauti, net jei yra kitų žmonių apsuptyje.
Taip pat asmuo gali užsiminti ir išsakyti tokias mintis, pavyzdžiui, kad šis yra niekam nereikalingas, kad niekas neverks per jo laidotuves ar kad į jas niekas neatvyks.
„Kiekvienas iš mūsų tokių požymių galėtų pastebėti ir daugiau: žmogus atsisveikina, sutvarko kažkokius savo darbus, reikalus, tarsi nebesiruoštų jų daugiau daryti. Būtų didelė klaida ieškoti vieno kokio nors požymio ir iš jo spręsti, kas vyksta žmogaus galvoje.
Žmogus yra prieštaringas, įvairus. Jeigu artimiesiems būsime atidesni, patys pastebėsime tarpusavyje persipinančius nusivylimo, neadekvatumo ir atsiribojimo ženklus, suprasime, kad už jų gali slypėti ir ketinimas nusižudyti“, – paaiškino ekspertas.
Taip pat anksčiau apie ženklus, išduodančius artėjančią nelaimę, naujienų portalui tv3.lt yra pasakojusi psichologė, Lietuvos psichologų sąjungos narė Valija Šap.
„Pirmas labai aiškus ženklas – žmogus pradeda kalbėti apie mirtį apie savižudybę, jis galbūt pradeda klausti tam tikrų dalykų, susijusių su mirtimi ar savižudybe, pavyzdžiui, koks patikimiausias būdas nusižudyti.
Arba žmogus pradeda filosofuoti apie gyvenimo beprasmybę, apie tai, kad mirtis yra išsilaisvinimas iš įvairių sunkumų. Žmogus gali kalbėti apie tai tarsi juokaudamas. Humoras yra galimybė atsitraukti, jeigu aplinkiniai pradės jį kritikuoti ir pykti“, – teigė V. Šap.
Svarbu išgirsti žmogų, perklausti, ką jis nori tuo pasakyti, reikėtų palaikyti buvimu šalia, išklausyti, padėti ieškoti pagalbos. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į pasikeitusį žmogaus elgesį, jei jis ima elgtis rizikingai, pavyzdžiui, neatsargiai vairuoti, veltis į konfliktus, elgtis agresyviai.
Gali pasireikšti ir kitokie požymiai – pasikeičia emocinė būklė, žmogus tampa jautresnis, nuleidžia rankas, nustoja bandyti spręsti problemas, gali imti tvarkyti palikimo, paveldėjimo klausimus, grąžinti skolas, artimiesiems atiduoti jiems asmeniškai brangius daiktus.
„Svarbiausia, ką mes turime pamatyti – pokytį žmogaus emocinėje savijautoje, bet ją lyginti ne su savimi ar kitais, o lyginti su juo pačiu. Labai dažnai žmogus tampa liūdnesnis, uždaresnis arba atvirkščiai – pasireiškia ūmaus pykčio, agresyvumo epizodai.
Taip pat jis gali būti dažniau verksmingas, pasikeičia bendravimas, žmogus būna tose pačiose žmonių grupėse, tačiau mintimis jis tarsi yra kitur, taip pat gali atsiriboti fiziškai“, – aiškino psichologė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Bet mes patys esame kalti,nes esame tiek nusmurgę jog leidžiamės,kad mūsų šalyje būtų rūpinamasi tik svetimtaučiais
