„Kaunas Jazz“ sumanytojas pasakojo, kad šiuo metu jo tyrimų rezultatai geri, liga, rodos, praeityje, o profilaktiškai pas medikus pasitikrinti reikia nuvykti tik kartą per metus.
Jis taip pat atskleidė, kad šeimoje buvo ne viena, o dvi vėžio diagnozės. Prieš kelis metus jam teko palaidoti vos 42-ejų sulaukusią ir nuo smegenų vėžio mirusią dukrą Indrę Jučaitę-Sarneckienę.
Nors prisiminimai skaudūs, J. Jučas pasidalijo savo istorija, siekdamas padėti tiems, kurie galbūt neseniai susidūrė su vėžio diagnoze.
Nuvyko pasišalinti apgamų
Prisimindamas laiką prieš daugiau nei dešimt metų, J. Jučas pasakojo, kad tuo metu planavo vykti į kelionę prie jūros.
Pasak jo, norėdamas saugiai keliauti, jis ryžosi pasišalinti kelis apgamus, kad jų negalėtų paveikti kaitri šiltųjų kraštų saulė.
„Nuėjau [pas gydytojus], man vieną, kitą, trečią apgamą išdegino ir po kokių 10-12 dienų man paskambino gydytojas ir pasakė: „Greitai pas mane atvažiuok. Greitai“, – pirmuosius gydytojo žodžius prisiminė pašnekovas.
Nieko nelaukdamas, J. Jučas nuvyko pas medikus ir ten jam gydytojas pasakė, kad jie buvo paėmę apgamo mėginį, tačiau tyrimų rezultatai nedžiugino.
Pašnekovas pasakojo, kad tuo metu medikai nustatė, kad jis susidūrė su karcinoma – vėžio rūšimi, kuri yra pati dažniausia piktybinių navikų rūšis.
„Tada gydytojai man sakė, kad nueičiau pasidaryti įvairių tyrimų. Pamatę rezultatus pasakė, kad reikia ant rankos aplinkui apgamą išpjauti po penkis milimetrus“, – žiniomis dalijosi pašnekovas.
Operacija praėjo sėkmingai ir J. Jučas pasakojo, kad medikai piktųjų darinių daugiau nerado. „Viskas atrodė kaip ir gerai“, – sakė jis.
Prasidėjo kraujavimas iš vidaus
Praėjus keliems metams J. Jučas pasijuto keistai. Jis pasakojo, kad džiugiomis medikų žiniomis jis džiaugėsi neilgai ir tuo metu jam prasidėjo kraujavimas iš vidaus.
Pašnekovas tada manė, kad galbūt kraujavimas vyksta skrandyje ir susisiekė su savo pažįstamu chirurgu dėl šios bėdos.
„Kai jis atvažiavo, nuvežė į ligoninę, pasižiūrėjo, skrandyje nieko nerado, tada pervežė į Kauno klinikas. Priėmime, kaip ir visame pasaulyje, muzika ilga.
Vis tik paskui man padarė kompiuterinę tomografiją, liepė nueiti pas urologą, pasakė, kad jų rentgenas rodo nelabai gerus rezultatus“, – apie eigą pasakojo pašnekovas.
Nors medikai to nepatvirtino, tačiau J. Jučas manė, kad karcinoma tuo metu galėjo išplisti po kūną.
Jis prisipažino, kad kurį laiką po to pas medikus nesilankė, tačiau paskatintas pažįstamo gydytojo, vis tik nuėjo apžiūrai. Tuo metu pašnekovą apžiūrėjęs medikas pranešė – žinios liūdnos, reikalinga operacija.
„Atsiguliau operuotis, pas mane tas darinys jau buvo tikrai nemažas, maždaug 3-5 centimetrų. Mane išoperavo, pasakė ateiti po pusės metų“, – tęsė J. Jučas.
Kasmetiniai vizitai pas medikus
Po sėkmingos operacijos J. Jučo laukė apsilankymai pas medikus kas pusmetį laiko. Jis pasakojo, kad pirmąjį kartą apsilankius pas gydytojus po operacijos, jam buvo pasakyta, kad tyrimai geri, tačiau išgirdus, kad teks po pusmečio vėl apsilankyti – pašnekovas neapsidžiaugė.
„Nenorėjau aš į ten eiti, bet nuėjau. Pasakė, kad kaip ir viskas gerai, bet lyg ir ne visai vienoje vietoje. Kadangi ne viskas buvo gerai, liepė dar po pusmečio ateiti, o tada darinys vėl buvo ataugęs.
Mane pakartotinai išoperavo, o po operacijos reikėjo leistis vaistus. Suleidus vaistus reikėjo pagulėti ant nugaros, ant šono, ant kito šono tam, kad vaistai pasiskirstytų organizme“, – pasakojo J. Jučas, pridėdamas, kad tai buvo vienintelis atvejis, kada jo ligai malšinti buvo skirti vaistai.
Po dar vienos operacijos vėl sekė kas pusmetį laiko planuojami vizitai pas medikus. Pašnekovas pasakojo, kad tokiu intervalu jis vykdavo į gydymo įstaigą penkis metus. Vėliau užtekdavo apsilankyti tik kartą per metus.
„Kaip bus toliau – nežinau. Mano gyvenimas buvo labai įdomus, aš visiškai esu pasiruošęs, jeigu reiks keliauti į geresnį pasaulį. Nematau tame problemų“, – požiūriu dalijosi „Kaunas Jazz“ sumanytojas.
Vėžys pasiglemžė dukters gyvybę
Nors, rodos, vienos vėžio diagnozės namuose – daugiau nei pakankamai, vis tik J. Jučas ne tik pats sirgo onkologine liga, tačiau tuo pačiu metu bandė padėti smegenų vėžiu sirgusiai savo dukrai Indrei Jučaitei-Serneckienei.
Jis prisiminė tą laiką ir pasakojo, kad 2021 metų rugsėjo mėnesį, išgirdus apie dukters diagnozę, jo paties liga, kadangi nebuvo aktyvioje stadijoje, nukeliavo į antrą planą, nes visos mintys, jėgos ir dėmesys buvo skiriamas dukrai.
„Mums žinia apie dukros ligą buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus“, – pokalbio metu sakė pašnekovas.
Jis pasakojo, kad per pusantrų metų jų šeima išbandė visa, ką tik galėjo, kad dukrai būtų padėta. Ji buvo operuota, jai buvo taikoma chemoterapija, švitinimas, vaistai, šeima kreipėsi į alternatyvios medicinos atstovus, Indrė išbandė net gydymą žolelėmis, tačiau moters liga buvo per daug pažengusi.
Galiausiai Indrė atsidūrė Kauno ligoninėje, kurioje dirbama su onkologiniais ligoniais. Paskutinėmis dukters gyvenimo dienomis jis pastebėjo, kad ji ėmė kentėti skausmus.
„Žinojau, kad kitaip nebus. Viskas ėjo vis blogyn. Tada nuėjau pas gydančią daktarę ir pasakiau, kad pamažu jai pradėtų leisti morfijų, nes prasidėjo skausmai. Norėjau, kad iš gyvenimo ji išeitų be skausmo ir su šypsena“, – liūdna akimirka dalijosi J. Jučas.
Galiausiai Indrė kovą su vėžiu pralaimėjo ir 2023 metų sausio 6 dieną buvo pranešta apie jos netektį. J. Jučas pasakojo, kad jų šeima išgyveno didžiulį skausmą ir jam teko pasirūpinti gausybe užgriuvusių reikalų.
Pasiteiravus, kaip tuo metu netektis paveikė jo sveikatą, jis prisipažino, kad per daug dėmesio į ją nekreipė. Tuo metu jam buvo svarbiausia padėti sau ir žmonai ištverti vienintelės dukters netektį.
„Dėl savęs man tuo metu nebuvo labai daug emocijų. Yra tai yra, aš pasiruošęs, kad ir rytoj išeiti, daugiausiai emocijų buvo dėl dukros. Reikėjo viską suvaldyti, save ir šeimą“, – paaiškino pašnekovas.
Dabar jaučiasi gerai
Pradėjus kalbėtis apie dabartį, J. Jučas pasakojo, kad džiaugiasi, jog gali dirbti ir toliau gyventi įprastą savo gyvenimą. Nors jis pasakojo, kad kasmetiniai vizitai pas medikus, ko gero, truks dar ilgai, tačiau jis su tuo jau yra susitaikęs.
„Aišku, malonumo nėra didelio, bet galų gale iki dabar aš toks pusiau darbingas, šiek tiek dar pasidarbuoju, tai nelabai kreipiu [į ligą] dėmesio“, – sakė jis.
Paklaustas apie tai, ar ligos periodu jis jaudinosi dėl savo diagnozės, J. Jučas prisipažino, kad ne. Pasak jo, tai – viena iš diagnozių, su kuria gyventi galima.
Jis atskleidė, kad labiau dėl jo jaudinosi jį prižiūrintys gydytojai, tačiau pats stengėsi į ligą taip rimtai nežvelgti ir užsiimti savo veiklomis bei darbais.
Paklaustas, ar šiuo metu dažnai susimąsto apie dukrą Indrę, jis tikino, kad taip. Pasak pašnekovo, mintys apie vienturtę dukrą aplanko bene kasdien.
Šiuo metu su žmona jie vis nukeliauja prie dukters kapo ir aplanko ją. J. Jučas pasakojo, kad jie – kaip ir visi – padeda gėlių, uždega žvakutę ir mintimis pabūna Indrės kompanijoje.
J. Jučas kviečia visus į 35-ąjį „Kaunas Jazz“ festivalį, nes, pasak jo, gera muzika gydo. Festivalis vyks Kaune, prasidės balandžio 24-ąją ir baigsis gegužės 20-ąją.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Ir niekas nesiaškina, kad tai masinė problema...
