Živilė KAVALIAUSKAITĖ
Politinių tremtinių skleistos kultūros, mokslo žinios Irkutską keitė nuo carinės Rusijos laikų. Išskirtinė miesto istorijos dalis – dekabristai. Nors Irkutske tebestovi du paminklai Leninui, prieš keletą metų buvo pastatyta ir jo priešininko – admirolo Aleksandro Kolčiako skulptūra. Prie Irkutsko katalikų bažnyčios stovi paminklas tiems, kurie liko Sibiro žemėje. Šalia pagerbti ir lietuvių kankiniai.
Išgražėjo per dešimtmetį
Irkutskui lieka dvi kelionės dienos. Čia gyvenantis Pavelas pasirūpina pigesne nakvyne: išnuomoja į Didžiąją Britaniją emigravusio draugo butą. Patiesęs ant stalo žemėlapį, kirste nukerta: vieną dieną privalote skirti miesto įžymybėms!
Susigaudyti mieste padeda Piotras, paprašytas Irkutsko lietuvių bendrijos pirmininkės pavaduotojos Liudmilos Strižniovos.
Apie 600 tūkstančių gyventojų turintis Irkutskas, sako Piotras, išgražėjo per pastaruosius dešimt metų. Ypač sutvarkytas miesto centras, primenantis Vakarų Europos miestus.
Gatvės rodyklė rodo Lenino gatvės link. Piotro teigimu, Irkutske nebuvo pakeistas nė vienas gatvės pavadinimas, nenukelti paminklai, tad mieste stovi du Leninai. Taip sutaupyta.
Cerkvės grįžta
Irkutsko miesto kapinės, kuriose buvo palaidota ir lietuvių, sulygintos su žeme. Piotras parodo jų vietoje esantį parką. Antkapiai buvo panaudoti miesto plytelėms.
Buvusioje raudonų plytų katalikų bažnyčioje veikia filharmonija. Naujoji katalikų bažnyčia pastatyta miesto pakraštyje.
Iki revoliucijos Irkutske stovėjo keturiasdešimt cerkvių. Dabar likusios aštuonios.
Ten, kur įsikūrusi Irkutsko srities valdžia, iki 1932 metų miestą puošė Kazanės Dievo Motinos Ikonos soboras, vadintas vienu iš didžiausių ir gražiausių Rusijoje.
2000 metais jos vietoje pastatyta simbolinė varpinė – vieno iš nugriauto soboro kupolų kopija.
Dauguma miesto cerkvių atnaujintos, spalvingos ir puošnios – tarsi iš paveikslėlių.
Dydžiu ir puošyba išsiskiria Kazanės Dievo Motinos Ikonos vardo šventovė. Kazanės Dievo Motina – Rusijos žemės globėja.
Prie vienos iš cerkvių rusena amžinoji ugnis, apjuosta dirbtinių gėlių vainikais. Už kelių žingsnių stovi Tarybų Sąjungos didvyrio Afanasijaus Beloborodovo biustas su ilgu įsako tekstu.
Miesto gimtadieniui – paminklai
„Tik tave myliu, Tatjana!“, „Su gimtadieniu, Nataša! Kolia“, – didelėmis raidėmis numargintas viaduko asfaltas, vedantis prie Angaros upės. Užrašais irkutskiečiai išreiškia savo jausmus.
Ant krūmo siūbuoja raudona lipnia juosta priklijuotos nedidukės popieriaus skiautelės: „Skubiai“, „Darbas“. Ieškoma „sumanaus darbuotojo darbui su perspektyva“.
Angaros pakrantė sutvarkyta, pritaikyta pasivaikščioti, vakare – apšviesta. Čia ir Irkutsko upės, suteikusios miestui vardą, žiotys.
Prieš dvejus metus prie Angaros atstatyti Maskvos vartai. Pirmą kartą jie baigti statyti 1813 metais, minint caro Aleksandro I valdymo dešimtmetį. Per šiuos vartus yra perėję beveik visi keliautojai, rašytojai, mokslininkai, visuomenės veikėjai, diplomatai, lankę Irkutską, kol 1925 metais vartai buvo nugriauti.
Palei pakrantę pastatytas įspūdingas paminklas imperatoriui Aleksandrui III, jo įsaku pradėta statyta Transsibiro magistralė.
2011 metais 350 metų sukaktį šventęs Irkutskas pasipuošė įdomiomis skulptūromis. Ta proga pastatytas paminklas šeimyninės laimės globėjams Petrui ir Febronijai, rankose laikantiems balandį. Sutuoktiniai, darniai ir laimingai gyvenę XII amžiaus pabaigoje – XIII amžiaus pradžioje, mirė tą pačią dieną.
Ten, kur archeologai aptiko pirmųjų 360 Irkutsko gyventojų kapus, po koplyčią primenančiu kupolu pastatytas akmens paminklas „Irkutsko įkūrėjams nuo dėkingų palikuonių“.
Bronzinis kazokas, žiūrintis į Angarą, vaizduoja Jakovą Pochabovą, 1661 metais dešiniajame Angaros krante pastačiusį gynybinę gyvenvietę.
Mieste yra ir netikėtų paminklų: turistui, apsiginklavusiam žemėlapiu, kuprine, fotoaparatu; geologams, susirūpinusiems atradimais; gatvės muzikantui, kurį simbolizuoja padėta kepurė ir sulūžusi violončelė.
A. Kolčiako atminimas
Kur upė Ušakovka įteka į Angarą, baltas kryžius žymi admirolo Aleksandro Kolčiako gyvenimo pabaigą.
Ant aptrupėjusio kryžiaus pritvirtinta aprūdijusi admirolo nuotrauka ir lentelė: „Šis kryžius pastatytas Aleksandro Vasiljevičiaus Kolčiako ir Viktoro Nikolajevičiaus Pepeliajevo, 1920 metų vasario 7 dieną palaidotų čia, Angaros vandenyse, atminimui. Amžina atmintis kritusiems už Rusiją.“
Prie Znamensko moterų vienuolyno stovi paminklas A. Kolčiakui. Admirolas vilki karine uniforma, pečius užsigobęs paltu. Po jo kojomis – baltagvardiečio ir raudonarmiečio, sukryžiavusių šautuvus, siluetai. Ant paminklo nurodyta trumpa dedikacija: „Admirolui Kolčiakui“. Paminklas pastatytas privačiomis lėšomis.
A. Kolčiako gyvenimo pėdsakų Irkutske yra ir daugiau. Cerkvė, kurioje jis tuokėsi, kalėjimas, kuriame kalėjo ir buvo paskirtas mirties nuosprendis.
Irkutsko kalėjime veikiančiame muziejuje galima apžiūrėti ekspoziciją, skirtą admirolui. Norint patekti į šį muziejų, reikia prieš dieną užsiregistruoti ir gauti leidimą.
Dekabristų palikimas
Irkutskas – dekabristų miestas. Į Sibirą dekabristai tremti po 1825 metų gruodžio 14 dienos sukilimo.
Ramioje gatvelėje stovi kunigaikščio Sergejaus Volkonskio sodyba, o gretimoje – kunigaikščio Sergejaus Trubeckojo namas.
S. Volkonskio muziejuje siena slenka žmonių šešėliai. Šešėlių magija atkuria XIX amžiaus dvasią. Namas restauruotas, abiejuose aukštuose veikia ekspozicijos, atspindinčios XIX amžiaus epochą. Čia vyksta literatūros, teatro vakarai.
Žiūrint į senas nuotraukas, sunku patikėti, kaip gražus statinys buvo nugyventas, tarybiniais metais jame įkūrus butus.
Netoli S. Volkonskio namo, skvere, stovi paminklas dekabristų žmonoms, atvykusioms paskui nuteistus vyrus.
Kultūrinis gyvenimas Irkutske – aktyvus. Veikia penki profesionalūs teatrai, Kraštotyros, Gamtos, Meno, Irkutsko miesto istorijos, Sibiro ryšių, Ekpserimentų muziejai, Parodų centras.
Pritaikyta turistams
„Praėjusi žiema buvo šilta. Va, ankstesniais metais temperatūra nukrisdavo iki 40–45 laipsnių. Pernai tebuvo minus 30–35“, – apie žiemiškus orus paaiškino irkutskietis.
Irkutsko centras žydi gėlėmis, trykšta fontanais – tarsi stingdančių žiemos šalčių čia niekada nebūtų.
Karščio keliamą troškulį galima numalšinti gira, parduodama iš geltonos spalvos „bačkučių“ ant ratų.
Veikia ir gazuoto vandens aparatas. Įmetus monetų, stiklinė prisipildo gazuoto vandens ar pageidaujamo limonado. Stiklinė – vienkartinė.
Turistai stovi eilėje nusifotografuoti prie miesto simbolio – Sibiro tigro (mistinio gyvūno – pusiau tigro, pusiau bebro) su sabalu nasruose.
Už jo – ypač lankomas atstatytas medinių pastatų, gausiai puoštų medžio raižiniais, kvartalas.
„Irish Pub"-"Harat's Club": ši kavinė – ne Airijoje, o Irkutsko širdyje. Užrašas ant durų informuoja „Open“.
Artėja rinkimai
Politinės reklamos vėliavomis mojuoja jaunimas. Įbruka į rankas Michailo Prochorovo partijos „Graždanskaja platforma“ reklaminį leidinį.
„Sibiro turtus – sibiriečiams!“ – skelbia partijos lyderis Michailas Prochorovas. „Skauda širdį dėl kaimo moterų“, – iš pirmo puslapio graudina primadona Ala Pugačiova. Rugsėjo 8 dieną čia vyks vietos rinkimai.
Rinkimuose dalyvaujantis lietuvių kilmės Aleksandras Stravinskis negaili kritikos. Pasak jo, Rusijoje sistema sukurta oligarchams.
A. Stravinskio manymu, politinė opozicija – „filkina gramata“ – tik žaidimas. Žmonėms rodoma, kad vyksta rinkimai, iš tiesų viskas jau iš anksto aišku.
Oficialus nedarbas srityje, A. Stravinskio teigimu, nurodomas 12 procentų. Jo manymu, skaičius yra didesnis, ypač – kaime.
„Gelbėja nafta. Bet burbulas sprogs. Jei kris naftos kaina, bus blogai“, – svarsto irkutskietis.
„Jokios pramonės neliko“, – įvardija dar vieną skaudulį. Uždarytos Irkutske veikusios radijo, televizorių, automobilių detalių gamyklos. Mieste buvo gaminama požeminė technika auksui išgauti. Dabar įrangos detalės užsakinėjamos Kinijoje.
Mieste – daug statybų. A. Stravinskis pasakoja, kad statybininkų organizacijos samdo užsieniečius: Kinijos, Vidurinės Azijos darbininkus.
Akademinis miestas
Irkutskas garsus naikintuvais „Mig“, mokslo įstaigomis, medicinos išradimais.
Akademiniame miestelyje gyvena 50–60 tūkstančių studentų. Daug jų atvyksta iš Kinijos, Mongolijos.
A. Stravinskio teigimu, baigęs mokslus, jaunimas nelieka. Darbo susirasti nelengva: dažnas absolventas dirba parduotuvėje ar turguje.
Garsūs Irkutske dirbančių mokslininkų pasiekimai sveikatos srityje, bet išradimai šalyje nelieka. Pasak A. Stravinskio, Irkutske sukurto vėžio gydymo metodo patentą nusipirko korėjiečiai.
Paskelbta ir apie naują metodą gydyti AIDS, hepatitą. „Bet turbūt šį patentą irgi parduos“, – pesimistiškai kalba irkutskietis.
Kupranugaris gatvėje
Ant Irkutsko akademinio dramos teatro užrašas sveikina: „Su švente, mieli statybininkai!“
Irkutsko gatve prakinkuoja baltas arklys su raiteliu, greta jo – kupranugaris.
Jie nukaukši prie paminklo Aleksandrui III, kur miesto karštyje ilsta ponis, ragus nunarinęs šiaurės elnias. Jų darbas – pozuoti nuotraukoms. Po kanopomis – tik šaligatvio plytelės. Nei žolės, nei indelio su vandeniu.
Angaros pakrantėje ant vandens plūduriuoja lauko kavinės. „Keliu bokalą už visas moteris“, – dainuoja kavinės dainininkas.
Vakaro saulė gula į Angarą.