Vos daugiau nei prieš metus startavo internetinė platforma „ir nutiko tai“, kuria siekiama skleisti sąmoningesnį požiūrį į organų donorystę, pristatant žmonių istorijas, susijusias su liga, donoryste ir pačia transplantacija. Platformos kūrėjai K. Dačkutė ir A. Žekevičius, patys susidūrę su liga, ieškoję ir radę psichologinę pagalbą sau, nutarė patys padėti tiems, kurie dabar ligos pradžioje, jų artimiesiems.
Žmonių istorijos pateikiamos per herojų išgyvenimus. Dažnai gydant ligą pamirštama pasidomėti žmogaus psichologine būsena, jo išgyvenimais, o paciento artimieji paliekami visai nuošaly. Kaip pasakoja K. Dačkutė, sužinojusi apie mylimojo Aisčio ligą pati jautėsi blogai, nežinodama ir negalėdama jam padėti, jai buvo gėda pripažinti, kad ir ji pati dėl to blogai jaučiasi. Jauna moteris prisimena, kad kalbindama pašnekovus išgirsta tai, ko jai trūko Aisčio ligos pradžioje – to patvirtinimo, kad ir kitų pacientų artimieji išgyvena panašius jausmus: baimę, pyktį, neužtikrintumą dėl ateities...
Skirtingos istorijos papildė viena kitą. Ir jau po metų jie sukūrė pirmąją Lietuvoje tinklalaidę apie organų donorystę tuo pačiu pavadinimu „ir nutiko tai“. Jų tikslas – parodyti, kad į donorystę galima žvelgti ne tik pro medicinos, bet ir pro psichologijos, filosofijos ar meno prizmę. Autoriai tikisi, kad tinklalaidė leis jiems pasiekti daugiau žmonių, kuriems ši tema aktuali, taip pat paskatins pasidomėti donoryste tuos, kuriems dar neteko apie tai susimąstyti.
Aistis pasakoja, kad iš pradžių „ir nutiko tai“ puslapyje dalinosi tekstiniais interviu ir autoriniais straipsniais apie donorystę. Vėliau panoro, kad žinia apie donorystę taptų dar labiau pasiekiama skirtingoms žmonių auditorijoms joms patogiausiu metu. „Skaitymas reikalauja visiško susitelkimo, o klausytis tinklalaidės galima ir gaminant pietus, važiuojant automobiliu ar viešuoju transportu, tad kažkuria prasme siekėme tapti prieinamesni“, – kalba Aistis, kuriam prieš kelis mėnesius teko patirti inksto persodinimo operaciją.
Kūrėjų nuomone, pasirinktas vadinamojo podcasto formatas leidžia išplėtoti temos motyvą.
Pirmosios laidos – su specialistais
Karolina ir Aistis tiki, kad tinklalaidėje apie organų donorystę galima diskutuoti su įvairiais pašnekovais, skirtingų sričių specialistais, turinčiais savo požiūrį į organų donorystę, transplantaciją.
„Pirmojoje tinklalaidėje su „Gyvasties“ prezidente Aušra Degutyte, Audrone Tutliene ir Irma Juodiene diskutavome, ar organų donorystė yra įdomi tema, ar galime atsiriboti nuo baimių ir pažvelgti į donorystę naujomis akimis. Klausantis pokalbis atrodo lengvas, bet kartu labai informatyvus plačiajai visuomenei apie donorystės stebuklą, jį supančius mitus ir baimes bei dėkingumą, kurį jaučia žmonės, gyvenantys su persodintais organais“, – įspūdžiais dalijasi kūrėja Karolina.
Antroje laidoje kartu su gydytoja alergologe ir klinikine imunologe Tatjana Rainiene – viena pirmųjų imunologių šalyje, aktyviai įsitraukusių į donorystės procesą nuo pat transplantacijų pradžios – diskutavo apie nematomą organų donorystės pusę, kuri neretai lieka tarp laboratorijos sienų – būtent imunologai nustato, kuriam žmogui geriausiai tiks donoro organas. Išaiškinta, kodėl net tėvai ne visada gali tapti donorais savo vaikams, padėta suprasti, kad persodinant inkstus svarbiausia ne tai, kas bendra tarp donoro ir recipiento, o tai, kas juos skiria. Imunologė atskleidė, kaip gydytojus veikia žinojimas, kad jų sprendimai lemia pacientų likimus.
Kaip reaguoti į sergančius artimuosius?
„Klausytis taip įdomu, kad negaliu išlipti iš automobilio, nors jau grįžau namo“, – tokio atsiliepimo jaunieji kūrėjai sulaukė po trečiosios tinklalaidės. Joje diskutavo komunikacijos konsultantas Jaunius Špakauskas, kurio mamai reikėjo persodinti širdį, ir Mantas Razgaitis, kurio krūtinėje jau daugiau kaip metus plaka donoro širdis. Pokalbyje aptartos laidos herojų patirtys, kai jiems ar jų artimiesiems dėl pablogėjusios širdies veiklos įdedama dirbtinė širdis ir tenka laukti transplantacijos.
„Mes, žmonės, esam velniškai prisitaikantys, bet tai vis tiek trauminė patirtis ir nereikia to vynioti į vatą, – kalba Jaunius, prisimindamas tą emocijų karuselę, kurią teko išgyventi paaiškėjus, kad mamai reikės širdies transplantacijos. – Dabar tas laikotarpis man apskritai labiau primena kažkokį matytą filmą, nes ištisi epizodai išsitrynė iš atminties, tiesiog psichika taip save saugo.“
„Artimiesiems ir aplinkiniams žmonėms išgyventi tą situaciją visada sunkiau negu pačiam pacientui, nes praeina kažkiek laiko, tu su ja susigyveni ir toliau gyveni savo gyvenimą. Tiesiog priimi tai kaip dalyką, kurio šiuo metu negali pakeisti, ir supranti, kad gyvenimas tuo nesibaigia, – pasakoja Mantas. – Galiausiai vis tiek kažkas bus gerai. Žinai, kad tavęs laukia transplantacija, ir tai nėra kažkoks siaubas, tai – dovana. Vadinasi, yra šansų, kad būsi išgelbėtas.“
Phillas Collinsas (buvęs „Genesis“ muzikantas)
Charlie Wattsas („The Rolling Stones“)
Rickas Allenas („Def Leppard“)
Kaip pasakoti apie nelaimingas pabaigas?
Pasak Jauniaus, komunikuojant organų donorystės tema tenka susidurti su tam tikrais iššūkiais: „Kol esame sveiki, nenorime apie tai galvoti. Todėl transplantacijos žinutę labai sunku komunikuoti. Kai matai jauną, gražų žmogų, kurio istorija gera, yra šiek tiek lengviau. Bet yra ir krūva kitų istorijų, ir čia slypi didelis iššūkis – o kaip jas papasakoti kažkaip pozityviai?“
„Man atrodo, kad visuomenė jau išmoksta išgirsti ir tas negatyvias istorijas, jas irgi priimti, nes nėra taip, kad svarbios tik pozityvios istorijos. Jos turi vienodą svorį ir vienodą vertę, ir žmonės nebenori vien tik pozityvių istorijų muilo burbulo, – svarsto Mantas. – Tiesos sakymas išlaisvina pasakotoją ir atriša ausis klausytojui.“
Platformos kūrėjai Karolina ir Aistis pasidžiaugia gaunantys nemažai palaikymo iš draugų ir pažįstamų, taip pat ir iš nepažįstamų žmonių, kurie vienaip ar kitaip susiję su donorystės idėja. Visi jie nuoširdžiai tikisi, kad tinklalaidė padės išsklaidyti su donoryste susijusius mitus ir stereotipus bei skatins sąmoningesnį visuomenės požiūrį į organų donorystę ir kartu praplės donorystės suvokimo ribas. Tinklalaidės kūrėjai sako, kad visuomet labai laukia tiek klausytojų atsiliepimų, tiek pasiūlymų būsimų tinklalaidžių temoms: „Tai padeda suprasti, ką galime daryti geriau ir kas mūsų klausytojams aktualiausia.“
„Tikimės, kad laikui bėgant vis didesnė visuomenės dalis supras, kodėl kalbėti apie donorystę yra nepaprastai svarbu. Juk niekas nėra garantuotas, kad vieną dieną neprireiks spręsti dėl artimojo donorystės, tad geriausia su jais aptarti šį klausimą neatidėliojant. Šia tinklalaide siekiame, kad kalbėjimas apie donorystę nebebūtų tabu. Dėkojame Lietuvos asociacijai „Gyvastis“, vykdančiai Nacionalinių nevyriausybinių organizacijų institucinio stiprinimo projektą, finansuojamą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos“, – viltingai pokalbį užbaigia A. Žekevičius.
Trečiajame tinklalaidės epizode viešėjęs komunikacijos specialistas J. Špakauskas pabrėžė, kad nors ir ne visos istorijos turi laimingą pabaigą, turime išmokti papasakoti ir jas. Jei toks požiūris būtų populiaresnis, visiems būtų tik lengviau.
Naujas epizodas pasirodo antrą kiekvieno mėnesio ketvirtadienį. Tinklalaidės taip pat galima klausytis „ir nutiko tai“ kanale platformose „Soundcloud“, „Spotify“ ir „YouTube“.
Straipsnio autorė: Aušra Degutytė.
