Į dėl klimato kaitos sušilusius vandenis palei Antarktidą pirmą kartą per 40 mln. metų traukia būriai karališkųjų krabų.
Mokslininkai, po vandeniu filmavę prie ledlaužio pritvirtinta kamera, skelbia gavę vaizdus „ryškiai raudonų, iki 25 centimetrų ilgio karališkųjų krabų, traukiančių į buveines būtybių, kurios aštrių dantų ar žnyplių nematė 40 mln. metų“, rašo „The Washington Post“.
„Jų buvo šimtai“, - sakė Svenas Thatje'as, evoliucijos biologas Southamptono universitete Didžiojoje Britanijoje, stebėjimus du mėnesius vykdęs kartu su JAV ir švedų specialistų komanda. Anot jo, palei vakarinę Antarktidos pusiasalio dalį rastos didelės krabų populiacijos. Anot tyrėjų, lengvu grobiu plėšrūnams taps jūrų žvaigždės, dvigeldžiai moliuskai, pintys.
Karališkieji krabai, kurių yra 13 rūšių, gyvena giliuose Aliaskos, Rusijos vandenyse bei palei Naująją Zelandiją, Čilę ir Argentiną. Tačiau Antarktidoje jie iki šiol nepajėgdavo išgyventi, nes buvo per šalta, todėl dugno gyvybė prieš krabus neišvystė jokių gynybos mechanizmų.
Tačiau pastaruoju metu vanduo aplink Antarktidą šyla, nuo šeštojo praėjusio amžiaus dešimtmečio ji pakilo bent vienu laipsniu (pagal Farenheitą) ir šio nedidelio pasikeitimo pakako pašalinti barjerui, stabdžiusiam krabų invaziją, sako S. Tathje'as.
Jei vanduo būtų per šaltas, iš krabų kraujo negalėtų pasišalinti magnis - jūros vandenyje įprastas elementas. Kai krabų organizmas nepajėgia jo atsikratyti, kyla į narkotikų panašus efektas, stabdantis judėjimą ir gyvūnai žūva. Kai kurių mokslininkų manymu, „magnio barjeras“ netrukus gali sugriūti, nes besikeičiantis klimatas daro vis daugiau įtakos ašigalių regionams.
Kol kas žnypliuotų ar aštriais dantimis ginkluotų plėšrūnų trūkumas vandens plotų dugnui leido tapti tarsi povandeninėms džiunglėmis iš į gėles ir plunksnas panašios gyvybės, tarp kurios naršo jūrų vorai, glūdi moliuskai. „Antarktidos šelfo bendruomenės yra unikalios. Tai dešimčių milijonų metų izoliuotos evoliucijos padarinys“, - aiškino S. Tathje'as.
