„112 kuprinių pradinukams – Lietuvos paralimpinio komiteto dovana, – sako LND pirmininkas Ignas Mačiukas. – Džiaugiamės, kad daugiau kaip pusė kuprinių perduotos mūsų draugijai, didžiausiai negalią turinčius žmones vienijančiai organizacijai. Tai reali parama sunkiau besiverčiančioms šeimoms. Bendradarbiaudami, padėdami vieni kitiems ir patys tampame stipresni.“
Visi berniukai nori būti superherojais
Kartu su šį rudenį mokinuku tapusiu sūneliu Edvinu mama Kristina į LND atvyko prieš pat rugsėjo 1-ąją. LND atstovė Kristina Vainienė pasiūlė berniukui pačiam išsirinkti labiausiai patinkančią kuprinę. Vaiko akys iškart nukrypo į papuoštą superherojaus emblema – kaip ir daugelis berniukų, Edvinas nori būti į jį panašus.
Tiesa, mama neslepia, kad berniukui nustatytas įvairiapusis raidos sutrikimas, jis lėtesnis už savo bendraamžius, atsargesnis, jam sunkiau susidraugauti, bendrauti. Nerimas, kad sūnus atsilieka nuo bendraamžių, Kristiną ėmė kankinti nuo tada, kai būdamas dvejų berniukas vis dar neištarė nė žodžio. Savo nuogąstavimais pasidalijusi su šeimos gydytoja, sulaukė atsako, kad be reikalo jaudinasi – berniukai dažnai pradeda vėliau kalbėti. Vis dėlto Kristina nerimauti nesiliovė, gavo siuntimą pas neurologą. Apžiūrėjusi berniuką gydytoja pasiūlė pasirodyti psichologui, logopedui, užsirašyti į priėmimą Vaiko raidos centre. Ketveri Edvinui buvo, kai šio centro specialistai berniukui diagnozavo įvairiapusį raidos sutrikimą. Susitikimai su logopedu tapo neatsiejama jo gyvenimo dalimi. Berniukas pamažu prakalbo, nors, pasak mamos, į kai kuriuos jo tariamus žodžius dar iki šiol reikia gerai įsiklausyti.
„Edvinas lankė įprastą vaikų darželį, jam gerai sekėsi priešmokyklinėje grupėje – išmoko pažinti skaičius, raides, jas jungti į trumpus skiemenis. Taigi, mokyklai esame pasiruošę. Pagirių gimnazijos pradinukų mokytoja žino, kad į jos klasę ateina berniukas, kuriam reikės skirti daugiau dėmesio, bet jos tai labai neišgąsdino, – nedrąsiai pasidžiaugia Kristina, nors neslepia besibaiminanti, kad klasėje vaikų labai daug – net 24, o dideliame būryje Edvinui nedrąsu. – Tikiuosi, kad vis dėlto susidraugaus nors su vienu vaiku ir viskas bus gerai.“
Naują kuprinę Kristina parvežė ir dar vienam Vilniaus rajono neįgaliųjų draugijai priklausančiam pradinukui.
Herbertas Huveris
Franklinas Ruzveltas
Haris Trumanas
Iš anksto perspėjo nepirkti kuprinių
Trys kuprinės iškeliavo ir į Kazlų Rūdos neįgaliųjų draugiją. Organizacijos pirmininkė Ramutė Sarapinavičienė džiaugiasi, kad pirmokėliai Adukas ir Viltė bei antrokėlė Gabrielė į mokyklą keliaus su lengvomis, atšvaitais pagražintomis kuprinėmis, kuriose – dar ir puikus mokyklinių reikmenų rinkinys: flomasteriai, akvareliniai dažai, teptukai, guašas, plastilinas, klijai, žirklės, penalas – viskas, ko gali prireikti mažiesiems mokinukams.
„Kai tik iš LND gavome žinią, kad pradinukai gali sulaukti tokios dovanos, iš karto paskambinau į mokyklą besiruošiančių ir ją jau lankančių vaikų tėvams, perspėjau, kad kuprinėms skirtus pinigėlius pataupytų kitiems pirkiniams – juk išleisti vaiką į mokyklą šiais laikais tikrai nemažai kainuoja“, – sako R. Sarapinavičienė.
Pasak jos, labiausia tokia netikėta žinia pradžiugino pirmokėlio Aduko mamą. Draugijos pirmininkė prisimena prieš septynerius metus Kazlų Rūdą sukrėtusią nelaimę, kai miškovežis kliudė vaikišką vežimėlį su 2 mėnesių kūdikiu. Berniukas daug laiko praleido ligoninėse, iškentėjo ne vieną sudėtingą operaciją. „Mama labai rūpinasi, daro viską, kas tik įmanoma, kad sūnelis sustiprėtų, neatsiliktų nuo bendraamžių, mokytųsi kartu su jais. Patirta trauma nepraėjo be pasekmių, bet visi stengiasi, kad Adukas gerai jaustųsi: mes padovanojome kuprinę, mokykla parengė specialią programą, vaikas turės ir jam padėsiančią mokytojo padėjėją“, – pasakojo R. Sarapinavičienė.
Nors Kazlų Rūdos neįgaliųjų draugijos narių sąrašuose vaikų nedaug, stengiamasi, kad jiems taip pat netrūktų nei rūpesčio, nei dėmesio. Ir LND padeda – kasmet rengia smagias stovyklas pajūryje. Į draugiją kuprinės atsiimti su mama atėjusi Viltė taip pat dalyvavo tokioje stovykloje Šventojoje, susirado draugų.
Reikšminga parama sunkiau besiverčiančioms šeimoms
Daugiau kaip šimtą kuprinių pradinukams parūpinęs Lietuvos paralimpinis komitetas (LPAK) jas perdavė partneriams – šalies neįgaliuosius vienijančioms organizacijoms. LND jas išdalino 64 mokinukams.
LND atstovė Lina Arlauskienė sako, kad tai ne pirmas bendradarbiavimo su LPAK pavyzdys: neseniai jis pasirūpino nemaža asmens apsaugos priemonių siunta, taip padėdamas per karantiną silpniausiais visuomenės nariais besirūpinusioms neįgaliųjų bendruomenėms. „Ši geranoriška pagalba negalią turinčius vaikus auginančioms šeimoms taip pat labai svarbi, – sako L. Arlauskienė. – Kuprinė, rašymo ir piešimo priemonės, sąsiuviniai ir kiti reikmenys vienam pradinukui atsiėjo apie 50 eurų, o tai didelė parama ne vienai finansiškai sunkiau besiverčiančiai šeimai.“
LPAK nupirktos kuprinės, sąsiuviniai, flomasteriai, penalai ir kiti reikmenys perduoti Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Ukmergės, Kaišiadorių, Kazlų Rūdos, Akmenės, Grigiškių neįgaliųjų draugijoms, kurios jas įteikė mažiesiems mokiniams. Tą patį padarė ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras, „Vilties“ mokykla, Klaipėdos regos centras.
Skatina siekti pergalių ne tik gyvenime, bet ir sporte
„Vaikai – šalies, paralimpinio judėjimo ateitis. Norime prisidėti prie jų ateities, o to pagrindas yra išsilavinimas. Be to, tikimės, kad daugiau vaikų ir jų tėvų sužinos apie paralimpinį sportą. Galbūt kai kurie iš šių vaikų ateityje taps paralimpiečiais. Be to, sportas padeda save realizuoti, tokių pavyzdžių savo bendruomenėje turime labai daug“, – sako šios integracinės akcijos prasme neabejojantis LPAK prezidentas Mindaugas Bilius.
Jam pritaria ir pagrindinio organizacijos partnerio, loterijas organizuojančios bendrovės „Euloto“, kurios lėšomis nupirktos mokymosi priemonės, direktorius Mantas Lebedžinskas. Jo nuomone, ši akcija prisidės prie paralimpinio sporto ateities – vaikų skatinimo siekti daugiau ir sužinoti apie galimybes siekti pergalių ne tik gyvenime, bet ir sporte. „Mums svarbu, kad vaikai gautų žinių, įgytų tinkamą išsilavinimą ir būtų aktyvūs Lietuvos visuomenės nariai bei būsimi Lietuvos paralimpinės rinktinės nariai“, – sako M. Lebedžinskas.
Straipsnio autorė: Aldona Milieškienė.
