Aplankiau daugumą Europos sostinių, tačiau Vokietijos sostinė Berlynas – mieliausias. Tai miestas, nuo pirmų žingsnių užbūręs savo įvairiapusiškumu, jaukumu ir patogumu. Į jį sugrįžtu vėl ir vėl, kai tik pasitaiko proga, nors neturiu ten nei draugų, nei giminių.
Į Berlyną kaskart grįžtu tarsi namo, kur viskas sava, žinoma ir miela. Pasineriu į įvairiaspalvę, ramią, mandagią ir draugišką vietinių ir turistų minią, nešančią nuo kadaise skirtinguose pasauliuose buvusios Vakarinės dalies centrinės gatvės Kurfürstendammo (Ku'damo) link Rytų Berlyno centrinės arterijos Unter der Linden, įkvepiu besiskleidžiančių pavasario kvapų Tiergarteno parke.
Kelioliktą kartą pasigrožiu Brandenburgo vartais, aplankau Reichstago, kur posėdžiauja Vokietijos parlamentas Bundestagas, kupolą ir atstoviu ilgiausią eilę į aukščiausią Berlyno statinį – 365 m. aukščio TV bokštą, beveik iš paukščio skrydžio leidžiantį pasigrožėti miestu 40 metrų atstumu. Nusileidusi prisėdu prie Neptūno fontano ir eilinį kartą sau pasižadu, kad kitą kartą čia atvyksiu jau visam laikui...
Ieškokite pigių bilietų
Dabar, kai atsirado pigių reisų į Berlyną su „Ryanair“, šis miestas taps pasiekiamesnis. Tiesa, šios avialinijos lėktuvai skraido iš Kauno ir į keliolika kilometrų nuo Berlyno nutolusį Schonefeld oro uostą. Šį skrydį planuoju išbandyti jau kitą mėnesį. Iki šiol skraidžiau tik su „Airbaltic“ – tiesiogiai, kol nebuvo panaikinti tiesioginiai reisai iš Vilniaus (ten turiu giminių ir draugų), vėliau – su persėdimu Rygoje arba iš Rygos (taip įdomiau). Šios aviakompanijos lėktuvai nusileidžia Tegelio oro uoste, esančiame miesto teritorijoje, keli kilometrai nuo Ku'damo. Dabar vėl atsirado tiesioginių skrydžių iš Vilniaus į Berlyno Tegelio oro uostą, tačiau bilietai labai brangūs. Jei anksčiau net su persėdimu Rygoje ten buvo galima patekti maždaug už 100 eurų į abi puses, dabar reikia ne mažiau 300 eurų. Apie 100 eurų, kai nėra papildomų akcijų, kainuoja ir „Ryanairo“ bilietai.
Gyvenantiems arčiau Latvijos sienos gal labiau tiktų skristi iš Rygos. Patogiausia ten vykti automobiliu, nes į oro uostą vykstančių autobusų grafikai kažkodėl nesutampa su skrydžių tvarkaraščiais. Tiesa, jei išvykstama ilgesniam laikui, teks nemažai pinigėlių pakloti už automobilio saugojimą ilgalaikio stovėjimo aikštelėje. Pirma para kainuoja 6 latus (1 latas=5 litai), nuo 2 iki 10 paros – po 3 latus kasdien, nuo 11 paros – po 2 latus už kiekvienas 24 val.
Teko į Berlyną vykti ir autobusu, tačiau daugiau kaip parą trunkanti kelionė vargina, o kainuoja panašiai kaip pigių oro linijų skrydis. Turint labai daug laiko ir netaupant benzino, Vokietijos sostinė pasiekiama ir nuosavu automobiliu. Kartą bandėm su draugais – smagu, bet ilgokai užtrunki, nes vis pasitaiko įdomių objektų pakeliui, tokiai kelionei reikia vos ne savaitės.
Susisiekimas – patogus
Jei vykstate tik savaitgaliui, ko pirmai pažinčiai su Berlynu tikrai pakanka, geriau skristi lėktuvu. Jei skrisite į Tegelio oro uostą (kalbama, kad greitai jį uždarys, gaila), vakarinės miesto dalies centrą pasieksite 109-uoju arba „X9“ autobusu, į rytinę miesto dalį nuriedėsite „TXL“ raidėmis pažymėtu autobusu. Gal yra dar ir kitų būdų, bet visada naudojuosi šiais autobusais. Bilieto kaina – 2,10 euro (galima pirkti automate arba iš vairuotojo). Jei norėsite pasiekti atokesnius rajonus, pirkite truputį brangesnį bilietą. Berlynas suskirstytas į tris zonas – A, B ir C. A zonoje išsidėstę visi lankytini objektai, B zona apima centrą supančius rajonus, C zona – priemiestinius rajonus, pvz., Brandenburgą, Potsdamą. AB zonos bilietas kainuoja 2,10 euro, ABC zonų – 2,80 euro. Bilietas galioja dvi valandas. Per tą laiką galite persėsti į kitą autobusą, metro (U-Bahn) ar greitąjį miesto traukinį (S-Bahn), tiek kartų, kiek reikia. Jei planuojate daug važinėti, geriau įsigyti parą ar kelias dienas galiojantį bilietą. Važinėti po Berlyną labai patogu, orientuotis viešojo transporto sistemoje nesunku, reikalingas vietas pasieksite labai greitai.
Kamščių gatvėse susidaro nedažnai, tačiau švariais ir patogiais autobusais važiuoti užtrunka truputį ilgiau, nei metro ar traukinukais. Bet užtat vaizdai daug gražesni – nė nereikia mokėti keliolikos eurų už ekskursiją turistiniais autobusais, ypač jei per miestą važiuosite 100 ar 200 numeriais pažymėtais autobusais.
Dar nesu skridusi į Schonefeldo oro uostą, tačiau kiek žinau, iš ten Rytinę miesto dalį galima pasiekti miesto traukinukais (S-Bahn), pažymėtais S9 ir S45 numeriais. Taip pat galima važiuoti 162 arba 171 autobusais.
Ieškokit nemokamų ekskursijų
Berlyno įžymybėms apžiūrėti užtenka ir poros dienų. Būtent todėl savaitgaliais ten – minios turistų, tarp kurių vis dažniau girdėti ir mūsų gimtoji kalba.
Visus lankytinus Vokietijos sostinės objektus galima pasiekti pėsčiomis. Taip tam tikrose Berlyno vietose, dažniausiai Rytinėje miesto dalyje, ypač netoli Berlyno laisvės simboliu vadinamų Brandenburgo vartų (tai vieninteliai iš 14 išlikę Berlyno vartai, pastatyti 1791 m.), galima sutikti nemokamas ekskursijas siūlančius gidus. Arba tarptautinę grupelę užsieniečių, ieškančių bendraminčių ir norinčių kartu apžiūrėti miestą ir dalytis įspūdžiais.
Turistinės informacijos Berlyne – per akis, tad akimirksniu sužinosi, ko reikia. Netoli viešojo transporto stotelių dažnai sutiksi moteriškių, informuojančių keleivius apie viešojo transporto maršrutus, bilietų kainą ir pan. Ir tai nepaisant to, kad kiekvienoje stotelėje nepriekaištingai veikia švieslentės, informuojančios apie atvykstančius autobusus ir pan.
Praktiškai ant kiekvieno kampo yra siūlomos ir apžvalginės kelionės autobusu. Priklausomai nuo siūlančios firmos, ekskursijos trukmės ir aplankomų objektų skaičiaus (siūlomos kelionės ne tik po Berlyno lankytinas vietas, bet ir iki Potsdamo ar Brandenburgo), kaina svyruoja nuo 12 iki 40 eurų. Tikrai brangu ir neapsimoka, nes objektai yra išsidėstę vienas šalia kito, tad geriau kelis kilometrus pažingsniuosi ir sutaupyti pinigų suvenyrams, bilietams į muziejus ar pasiplaukiojimui laiveliu Spree upe (šis maždaug valandos malonumas kainuoja apie 7 eurus).
Rytų Berlyno grožybės
Rytų Berlynas prasideda už Brandenburgo vartų. Į dešinę nuo šio didingo statinio – Reichstago pastatas, į kairę – Potsdamo aikštė (Potsdamerplatz), kurioje rasite 1961 m. rugpjūčio 13-osios naktį pastatytos ir tik 1989 m. lapkričio 9 d. nugriautos Berlyno sienos likučius. Čia taip pat pamatysite buvusios sienos vietą žyminčią liniją. Potsdamo aikštė dabar – kultūros, pramogų ir šiuolaikinės architektūros centras.
Tiesiai už garsiųjų vartų – mano mėgstama Unter den Linden gatvė su gausybe kavinių, parduotuvių, toliau – universiteto pastatai ir muziejai. Jų čia labai daug ir visi labai įdomūs. Žingsniuodami Unter den Linen gatve (tiksliau, liepų alėja) rasite ne vieną. Pradedant Madam Tusso ir baigiant Muziejų sala – ją pažinsite iš nuolat besibūriuojančių turistų minių. Čia rasite Nacionalinę galeriją, Pergamo, Bodė, Senąjį ir kitus muziejus. Bilietai kainuoja apie 10 eurų, studentams ir pensininkams yra nuolaidų. Dauguma muziejų yra prie pat didingos Berlyno katedros (Berliner Dom). Pastatyta 1747 metais, dabar ji atrodo tarsi įmontuota į modernų per karą sugriauto ir atstatyto miesto veidą. Ją taip pat būtina aplankyti. Už galimybę pakilti į kupolą ar nusileisti į rūsius ir apžiūrėti mirusiųjų valdovų sarkofagus reikės sumokėti apie 8 eurus.
Na, o nuo katedros jau lieka keli šimtai metrų iki Aleksandro aikštės (Alexanderplatz) su jos parduotuvėmis, Raudonąja rotuše, bažnyčia, fontanais, sovietiniais pastatais ir TV bokšto.
Kitoks Vakarų Berlynas
Rytinį ir vakarinį Berlyną kažkada skyrė siena, o dabar – Tiergartenas, berlyniečių, emigrantų ir turistų mėgiama poilsio vieta. Turistiniuose vadovuose rašoma, kad šiame apie 200 ha užimančiame parke yra ne vienas tvenkinys, daug vaikų žaidimų aikštelių, 70 paminklų ir statulų. Na, tiek nesuskaičiavau, tačiau mačiau daugybę sportuojančių žmonių, šiltuoju metu laiku netoli dirbantys kostiumuoti vyrukai ir merginos čia pietauja, įsitaisę ant žolės, emigrantai, išsidrėbę ant sulankstomų ar paprastų kėdžių, medžių šešėlyje kepa šašlykus, o kiek toliau nuo jų ilsisi homoseksualios porelės ar deginasi nudistai.
Tiergarteno centre – didžiulis transporto žiedas, o jo vidury – Siegessäule, arba Pergalės kolona, iki 1938 m. stovėjusią prie Reichstago. Už kelis eurus siauručiais laipteliais galima pakilti į jos viršų ir pasigrožėti miesto panorama. Bet tai daryti apsimoka tik giedru oru – per rūką nelabai toli matosi.
Su Tiergartenu susiliejo žymusis Berlyno zooparkas, kuriame gyvena ne mažiau žymus meškiukas Knutas. Dabar jis jau virtęs dideliu baltu meškinu, bet lankytojai vis tiek jį myli. Jei turite laiko – bent pusę dienos, nepagailėkite 12 eurų – būtinai aplankykite šį zooparką, kuriam jau daugiau kaip 150 metų, nes tiek gyvūnų, paukščių ir kitų padarėlių neteko niekur matyti. Kai kuriuos ir paliesti, ir pašerti galima, pavyzdžiui, draugiškai įkyrias ir nepasotinamas ožkutes. Sekasi berlyniečiams – jie gali įsigyti metinį zoologijos sodo bilietą, kainuojantį apie 50 eurų, ir lankytis ten kasdien. Prie zooparko veikia ir muziejus-akvariumas, tačiau į jį reikia atskiro bilieto, kurio kaina – 6 eurai.
O už zooparko prasideda 3,5 km ilgio Ku'damas – su jo įspūdingais pastatais, prabangiomis bei nebrangiomis parduotuvėmis, kavinėmis ir restoranais. Vietinės must-see įžymybės – tviskantis prekybos centras-muziejus (daug kas čia eina kaip į ekskursiją, nes kainos čia neregėto aukštumo) „Kaufhaus des Westens“, arba „KaDeWe“, pastatytas 1907 m., prekybos centras „Europa“ ir – svarbiausia – Kaiserio Vilhelmo memorialinė bažnyčia (vok. Kaiser-Wilhelm-Gedächtniskirche). Pastatyta apie 1891 m., per Antrąjį pasaulinio karą ji buvo smarkiai apgriauta. Dabar ji tarsi praeities vaiduoklis, primenantis beprasmio karo siaubą.
Ku'damu gali žingsniuoti visą dieną. Pigios drabužių ir kosmetikos parduotuvės, milžiniški knygynai, daugybė kavinių (maistas čia kainuoja kiek Lietuvoje, tik eurais), įvairių pasaulio šalių greito maisto užkandinių. Jei labai taupote, maistą pirkite prekybos centruose. Jų iškabos nėra rėkiančios, kaip Lietuvoje, tačiau centrinėse gatvėse nedidelių prekybos centrų netrūksta (Kaiser's“, „Netto“, „Lidl“ – populiariausi). Maistas ir gėrimai čia net pigesni, nei Lietuvoje: vaisiai – nuo 0,50 euro už kilogramą ar indelį, pieno produktai – nuo 0,20 euro, duona gaminiai – nuo 0,30, mėsos gaminiai – nuo euro, mineralinio – nuo 0,12, vyno – nuo 0,99 euro, šokoladas – nuo keliasdešimt euro centų.
Paskutinis objektas, kurio negalite neaplankyti – Šarlotenburgo rūmai (Schloss Charlottenburg), pradėti statyti XVII a. pabaigoje, ir juos supantis milžiniškas įspūdingo grožio sodas. Jie yra nelabai toli Ku'damo, yra ne viena nuoroda, kaip ir į visus kitus lankytinus objektus.
Kur nakvoti
Trumpam užsukus į Berlyną, geriausia apsistoti viešbutyje arba nakvynės namuose (hostelyje) netoli centrinių gatvių – Ku'damo, Unter den Linden arba Aleksandro aikštės. Pasirinkimas – milžiniškas, o kainos – pakenčiamos. Kelis kartus buvau apsistojusi hosteliuose prie pat Ku'damo esančioje Uhlandstrasse gatvėje už 19-21 eurą per naktį, kitus kelis kartus – Ku'damo gatvės pabaigoje esančiame žaliajame kvartale – už 16 eurų. Rytinėje miesto dalyje hostelių kainos panašios, vidutiniškai nuo 20 eurų už naktį su bendromis sanitarinėmis patalpomis. Jei norite didesnio privatumo, kainos bus didesnės, bet vis tiek mažesnės, nei Lietuvoje. Tačiau, kaip rodo mano patirtis, pigių hostelių bijoti nereikia – antihigieninių sąlygų ten tikrai su žiburiu nerasite. Arba man tiesiog pasisekė apsistoti labai jaukiuose, švariuose hosteliuose – nė karto nenusivyliau. Dabar vėl planuoju kelionę į Berlyną. Kas žino, gal ji ir bus TA, be atgalinio bilieto...
Aurelija K. iš Klaipėdos
