Dėl „Gyvybės langelio“ steigimo iniciatyvos A. Baukutė sulaukė labai daug kritikos ir abejonių. Buvusi Seimo narė ne kartą šluostėsi ašaras išgirdusi eilinę kritikos bangą ar teigimus, kad jai nieko nepavyks. Tačiau galiausiai jos atkaklumas atnešė vaisių – 2009 metais Lietuvoje buvo įsteigtas pirmasis „Gyvybės langelis“.
„Aš labai seniai akcentavau: geriau ne lavonėlių statistika policijoje, o gyvybės išsaugojimas. Gyvybės langelis ne tam, kad jame tiesiog paliktų vaikus, o tam, kad žmonės susimąstytų ir jame nebebūtų kūdikių, o nėščios moterys sulauktų reikiamos pagalbos. Gyvybės langelis buvo mano intencija skatinti diskusijas ne tik kalbomis, bet ir veiksmais“, – teigia buvusi Seimo narė.
Tikslas – žudymo mažinimas
„Gyvybės langelis“ – tai speciali kapsulė pastato sienoje. Iš gatvės pusės į tą kapsulę įdėjus kūdikį, jis netrukus, po perspėjimo signalo, atsidurs šiltame lopšyje ir visą parą dirbančių rūpestingų medikų rankose. Iki šiol gyvybės langeliuose buvo palikti 68 vaikai. Asmens, šitaip palikusio kūdikio, niekas neieškos, o motinai, palikusiai naujagimį saugioje vietoje, jokia baudžiamoji atsakomybė negresia. Šiais metais „Gyvybės langeliuose“ rasti 3 naujagimiai.
„Nei vienas mes nesame be nuodėmės: nei aš, nei jūs. Sunku pasakyti, kodėl motinos nusprendžia palikti savo vaikus gyvybės langeliuose, bet, patikėkit, joms tai nėra lengva. Jos visą laiką atsimins ir galvos apie tai. Tokio poelgio priežasčių yra ir jos tikrai brandžios.
Neatmeskime to, kad visiems atrodo, kad mamos, paliekančios kūdikius, yra degradavusios, bet viena ir priežasčių gali būti ir pogimdyvinė depresija, kuri įrodyta mediciniškai. Palikti vis tiek geriau nei nežudyti savo vaikelį“, – palikti savo kūdikius nusprendusių moterų A. Baukutė neskuba teisti.
Skaudi realybė
A. Baukutė neslepia džiaugsmo, kad per 10 metų „Gyvybės langeliai“ išgelbėjo 68 vaikų gyvybes. Kiekvieną kartą išgirdusi apie paliktą kūdikėlį dėkoja Dievui – dėkoja už tai, kad nebuvo atimta dar viena gyvybė.
„Man tai yra didžiulis džiaugsmas. Aš visada sužinojus šitą žinią pirmiausiai padėkoju savo padėjėjai Aurelijai Peleckaitei, su kuria mes ėmėmės šios idėjos, nors tuometinė vaikų teisių kontrolierė man sakė, kad tai tikrai nepavyks. Kai aš tai sužinau, visada persižegnoju ir pagalvoju: „Ačiū Dievui – neužmuštas“, – šypsosi ji.
Aktorė teigia, kad visuomenėje iki šiol yra labai daug problemų, ypač skaudžiai realybė paliečia nuvykus į regionus ar mažesnius Lietuvos miestus.
„Man iki šiol tenka važinėti po regionus ir matyti, kaip ten gyvena žmonės, kaip jie skursta. Tai yra dar viena problema Lietuvoje dėl kurios yra nužudoma daug kūdikėlių. Manau, aš ir jūs, ir visi mes turime puikią vaizduotę. Įsivaizduokite, kaip atrodo 68 išrikiuoti karsteliai. Tiek jų galėjo būti, jeigu gyvybės langeliai neveiktų“, – teigia A. Baukutė.
Pirmoji palikta mergaitė
Pirmasis kūdikis „Gyvybės langelyje“ buvo paliktas nepraėjus nė mėnesiui po jo atidarymo – gruodžio 18 dieną. Tuomet tėvai nepanoro auginti vos kelių mėnesių mergytės.
„Labai gerai atsimenu, kai kunigas pašventino pirmąjį gyvybės langelį. Buvo likęs beveik mėnuo iki Kalėdų ir jis sakė, kad tai labai simboliška: buvo likęs mėnesis iki kūdikėlio Jėzaus gimimo. Mes tikėjomės, kad langelio greit neprireiks ir jame nebus paliktas vaikas.
Bet pirmasis kūdikis buvo jau gruodžio mėnesį. Prisimenu, pamačiau tą mergaitę: ji buvo tokia mažutė ir tokia graži. Jaučiausi taip, lyg aš pati palikčiau kūdikį. Uždėjau jai medalioną, kuris apsaugotų nuo likimo išbandymų ateityje“, – prisiminimais dalijasi aktorė.
Buvusi Seimo narė atskleidžia, kad su ja susisiekė pirmąją paliktą mergaitę įsivaikinę tėvai. Jie dėkojo už tai, kad A. Baukutės dėka jų šeimoje atsidūrė nuostabi ir protinga mergaitė.
„Sakė, kad ji iki šiol nešioja mano padovanotą medalioną. Ir man taip gera. Smagu, kad mokyklose padaugės vaikų, o ne kapelių kapinėse. Juk iš tų vaikų gali išaugti puikūs prokurorai, medikai, advokatai“, – teigia ji.
Tėvai turi laiko apsigalvoti
Palikus savo vaiką „Gyvybės langelyje“ biologiniams tėvams suteikiama 3 mėnesių galimybė pakeisti savo nuomonę ir susigrąžinti paliktą vaiką. Tiesa, tėvams teks įrodyti, kad jie yra biologiniai vaiko tėvai. Taip pat nustačius motinystę ir tėvystę, įvertinamos jų galimybės auginti vaiką.
A. Baukutė sako, kad tai ir buvo pagrindinis tikslas įrenginėjant „Gyvybės langelius“ Lietuvoje: suteikti tėvams progą apgalvoti savo poelgį ir išspręsti kamuojančias bėdas.
„Pirmas kūdikis buvo atsiimtas po to didelio konflikto tarp motinos ir dukters, kuri nepriėmė su kūdikiu grįžti į namus, nes vyras buvo išvažiavęs į Londoną uždirbti ant duonos. Pirmą kūdikį atsiimti buvo labai sudėtinga: reikėjo DNR tyrimų, įrodančių tėvystę, ir reikėjo patiems apmokėti išlaidas, o juk svarbiausia, kad vaikas būtų šeimoje. Gaila, kad tuomet nespėjau sureaguoti“, – sako aktorė.
Norinčių įsivaikinti – daug
Buvusi Seimo narė džiaugiasi, kad prie jos prieina žmonės ir dėkoja dėl „Gyvybės langelių“, nes tai suteikė jiems galimybė turėti taip trokštą vaikelį.
„Prie manęs prieina žmonės ir dėkoja, nes jie įsivaikino kūdikį paliktą „Gyvybės langelyje“. Iš „Gyvybės langelio“ kūdikį įsivaikinti yra paprasčiau nei iš kūdikių namų. Aš leidau toms šeimoms, kurios negali susilaukti savo vaikelio, ir jau yra praėjusios visus įtėvių kursus, greičiau įsivaikinti“, – džiaugiasi ji.
Kelių dienų ar kelių savaičių amžiaus pamestinukai dažniausiai įtėvius randa iš karto. Iš 68 gyvybės langeliuose paliktų kūdikių jau įvaikinti 52. Lietuvos globėjų ir įtėvių asociacijos vadovas Tomas Rimkus teigia, kad įsivaikinti vaiką paliktą „Gyvybės langelyje“ yra žymiai paprasčiau bei žmonėms patinka galimybė auginti vaiką nuo pat jo gyvenimo pradžios.
„Įsivaikinti vaikus, paliktus „Gyvybės langelyje“, norima dėl to, kad tai yra galimybė auginti kūdikį nuo jo gyvenimo pradžios. Jeigu biologiniai tėvai atsisako tėvystės teisių, teisinių procedūrų kelias yra ženkliai trumpesnis, lyginant su atvejais, kuomet tėvystės teisės yra atimamos.
Dažniausiai „Gyvybės langeliuose“ paliekami kūdikiai ir jie gali keliauti tiesiai į šeimą, kuri pirmus tris mėnesius yra jo laikini globėjai, o po trijų mėnesių, jeigu biologiniai tėvai nepareiškia noro vaiką susigrąžinti, gali pradėti įvaikinimo procedūras“, – sako jis.
Tiesa, T. Rimkus priduria, kad įtėviai laikinai globojantys pamestinukus suprasti, kad gali tekti vaiką grąžinti biologiniams tėvams. Tokie atvejai, kai vaikas grįžta į biologinę šeimą, potencialiems įtėviams būna didelė netektis ir trauma, tačiau, vaiko interesams toks kelias vis tiek yra geriausias – tris mėnesius praleisti mylinčioje šeimoje ir grįžti į biologinę šeimą.
Pirmieji gyvybės langeliai
Pirmasis pasaulyje „gyvybės langelis“ buvo įrengtas XII amžiaus pabaigoje Vatikane, „Šventosios Dvasios“ ligoninėje, kur buvo priimami ir prižiūrimi mamų palikti kūdikiai, iki tol mirdavę gatvėje. Prancūzijoje „gyvybės langeliai“ atsirado XVII amžiuje. Pirmieji šiuolaikiniai „gyvybės langeliai“ 2000 metais įrengti Vokietijoje.
Taip pat kūdikių išsaugojimo įrengimai gydymo įstaigose statomi Šveicarijoje, Austrijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Japonijoje, Italijoje, Belgijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, JAV. Čekijoje nuo 2005 metų įsteigti 22 „gyvybės langeliai“. Juose buvo palikta ir išsaugota 12 vaikų. Per metus Vokietijoje „gyvybės langeliuose“ vidutiniškai paliekama apie 50 naujagimių.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis Lietuvoje nuo 2009 m. iki šios dienos „Gyvybės langelyje“ palikti 68 vaikai, iš kurių: 52 vaikai įvaikinti LR piliečių šeimose; 11 vaikų susigrąžino biologiniai tėvai; 1 vaikas auga laikinųjų globėjų šeimoje; 1 vaikas nebuvo siūlomas laikinai globoti su galimybe įvaikinti dėl turimų sveikatos sutrikimų, šiuo metu, vaiko tėvams teismo sprendimu neterminuotai apribota tėvų valdžia, tuo pagrindu vaikas įrašytas į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą; dėl 1 vaiko laikinųjų globėjų šeima kreipėsi į teismą dėl įvaikinimo, tačiau atsirado galimi biologiniai tėvai, kurie nori vaiką susigrąžinti; dėl 1 vaiko atliekami veiksmai dėl motinystės nusistatymo ir galimybės vaiką auginti motinai.
Lietuvoje šiuo metu veikia 10 „Gyvybės langelių“: Kauno Prano Mažylio gimdymo namuose, Kauno krikščioniškuose gimdymo namuose, Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, Algimanto Bandzos socialinių paslaugų namuose, Šiaulių moters ir vaiko klinikoje, Marijampolės miesto ligoninėje, Alytaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, VšĮ Tauragės ligoninėje, VŠĮ Jonavos ligoninėje.
