ULAC duomenimis, per tris šių metų mėnesius registruoti 7 virusinių žarnyno infekcijų (rotovirusinio enterito ir norovirusinės infekcijos) protrūkiai vaikų kolektyvuose. Susirgo 30 vaikų, iš kurių 25 buvo hospitalizuoti.
Vaikų ugdymo įstaigose ir šeimose virusinės infekcijos dažniausiai plinta nuo žmogaus žmogui dėl rankų higienos stokos, nepakankamo patalpų aplinkos paviršių valymo, dezinfekcijos.
Žarnyno infekcijas sukeliantys virusai dažniausiai plinta fekaliniu-oraliniu būdu, t.y. virusas išsiskiria su išmatomis ir patenka per burną su užterštu maistu, vandeniu ir sąlyčio būdu per užterštus aplinkos daiktus ir rankas.
ULAC duomenimis, 2017 m. Lietuvoje užregistruota daugiau nei 10 tūkst. virusinių žarnyno infekcijų atvejų, iš kurių 49 proc. patikslintos infekcijos (rotavirusinės ir noravirusinės kilmės). 2017 m. buvo registruojami norovirusinės ir rotavirusinės infekcijos protrūkiai tiek šeimose, tiek kolektyvuose.
2017 m. užregistruoti 45 rotavirusinės infekcijos protrūkiai šeimose, kurių metu susirgo 96 asmenys (96 proc. hospitalizuoti), kolektyvuose užregistruoti 38 protrūkiai, kurių metu susirgo 158 asmenys (75 proc. hospitalizuoti).
Šeimose registruoti 5 norovirusinės infekcijos protrūkiai, kurių metu susirgo 12 asmenų (75 proc. hospitalizuota), kolektyvuose – 4 protrūkiai, kurių metu susirgo 14 asmenų (86 proc. hospitalizuota).
Efektyviausia apsaugos priemonė – skiepai, tačiau jais skiepijami kūdikiai iki 6 mėn. Nuo norovirusinės infekcijos skiepų nėra, tad svarbiausia ir efektyviausia profilaktikos priemonė vaikų kolektyvuose – rankų plovimas su muilu ir nuolatinis aplinkos valymas ir dezinfekcija.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad gripo sezonu siaučia ne tik gripo ir peršalimo ligų virusai, bet ir virusai, sukeliantys ūmines žarnyno infekcijas, pasireiškiančias pykinimu, vėmimu, viduriavimu, pilvo skausmu.
Pasireiškia vėmimu
ULAC Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja Galina Zagrebnevienė tv3.lt yra pasakojusi apie šias žarnyno infekcijas, kurios dar vadinamos skrandžio gripu.
Dėl higienos įgūdžių stokos šie virusai labiausiai plinta vaikų kolektyvuose per aplinkos paviršius ir užterštas rankas. Vaikai iš kolektyvo virusų parsineša į šeimą, kur užsikrečia kiti šeimos nariai.
Kaip pasakoja G. Zagrebnevienė, virusų, kurie gali sukelti ūmias žarnyno infekcijas, pasireiškiančias vėmimu, viduriavimu ar kartais karščiavimu – yra tikrai daug. Tačiau ne visi žmonės yra vienodai imlūs visiems virusams. Gydytoja išskiria dvi virusines infekcijas, kurios pasireiškia dažniausiai, tai – rotovirusinė ir norovirusinė infekcijos.
„Rotovirusinė infekcija yra dažniausiai iki trijų metų vaikų liga. Todėl atitinkamai ja dažniausiai serga vaikai. O štai noro virusu dažniau serga suaugę žmonės. Šis virusas pasireiškia vėmimu, viduriavimu, mažu karščiavimu ar visiškai nekarščiuojant“, - sako ji.
Plinta šaltuoju metų laiku
Gydytoja pabrėžia, kad šios virusinės infekcijos dažniausiai paplinta šaltuoju metų laiku – rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį.
„Vasarą tokių susirgimų yra registruojama, bet žymiai mažiau. Šios infekcijos turi aiškų sezoninį plitimą“, - priduria ji. Užsikrėsti šiomis virusinėmis infekcijomis dažniausiai galima darbovietėse, namuose ir kitoje artimoje aplinkoje, kai netinkamai rūpinamasi rankų higiena.
„Žmogus, vemdamas ir viduriuodamas, išskiria virusus su vėmimo masėmis ir išmatomis. Tuomet iš žmogaus išsiskiria virusas. Kitas šeimos ar kolektyvo narys gali užsikrėsti vadinamojo buitinio sąlyčio metu. Gerai nenusiplovus rankų, liečiant įvairius paviršius. Užsikrėtimas yra ne per orą, o per burną“, - pasakoja gydytoja.
Gydytoja pabrėžia, kad virusai gali atsidurti maiste, kai tinkamai nenusiplovus rankų, sergantysis jį ruošia.
Tinkama rankų higiena
Anot G. Zagrebnevienės, virusinių infekcijų specifinio gydymo nėra, virusų neveikia antibiotikai. Tačiau liga praeina gana lengvai.
„Virusinė infekcija praeina per dvi – tris dienas. Žmogus pakankamai lengvai pasveiksta, tačiau būtina atstatyti druskų ir vandens pusiausvyrą organizme“, - tikina ji.
Skiepų (specifinės profilaktikos) nuo daugelio virusinių infekcijų, plintančių fekaliniu-oraliniu būdu, nėra, išskyrus skiepą nuo rotavirusinės infekcijos. Tačiau šiuo skiepu yra skiepijami kūdikiai iki 6 mėnesių.
Nespecifinė profilaktika – tai tinkama rankų higiena, patalpų valymas ir dezinfekcija, saugus maisto tvarkymas vaikų ugdymo įstaigose ir namuose.
„Rankų higiena, tinkamas viruso pašalinimas su vandeniu ir muilu yra viena iš pagrindinių nespecifinės profilaktikos priemonių. Ne tik nuo viduriavimo, bet ir nuo daugelio kitų ligų. Drėgnas patalpų ir paviršių valymas, tinkamas ir kruopštus rankų plovimas padeda sumažinti bet kokių užsikrėtimų riziką“, - sako ji.
