150 milijonų – tiek Europos piliečių kenčia nuo lėtinių alerginių ligų. Pusė iš jų nėra diagnozuota dėl nepakankamo informatyvumo ir medicinos specialistų trūkumo.
Kaip ir visame pasaulyje, taip ir Lietuvoje – situacija vis prastėja, o alerginių ligų susergamumas kiekvieną dieną tik didėja.
Lietuvoje vis daugiau žmonių yra alergiški įvairiems alergenams. „Antėjos“ direktorė medicinai, gydytoja Dangira Babenskienė teigia, kad daugėja atvejų, kai net alergeno nustatyti neįmanoma jokiais metodais.
„Tada telieka sekti ir stebėti savo gyvenimo aplinką, vartojamus maisto produktus, kosmetiką, buitines priemones ir kitas medžiagas, su kuriomis turime kontaktą“, – pasakoja gydytoja.
Kaltinininkai nuo žiedų iki dulkių
Nors atrodytų, kad lietuvius alergijos kamuoja tik ankstyvąjį pavasarį ar vasaros pabaigoje, tačiau iš tiesų yra įvairiausių kitų alergenų, kuriems yra jautrūs Lietuvos gyventojai. Santariškių klinikų gydytoja alergologė Anželika Chomičienė teigia, kad lietuvius dažniausiai kamuoja alerginė liga – alerginis rinitas.
„Kaip ir visame pasaulyje, dažniausiai nustatoma alergija – namų dulkių erkių, žiedadulkių alergenams, neretai žmonės alergiški gyvūnams“, – pasakoja A. Chomičienė.
Tarp lietuvių, kuriuos kamuoja alergija, labiausiai nustatomi yra įkvepiami alergenai.
„Jie yra sezoniniai, kai prasideda įvairių augalų žydėjimas: žolių mišiniai, beržas, lazdynas, uosis, pušis ir ąžuolas. Taip pat dažnai alergijas sukelia namuose esantys alergenai. Deja, šiuo atveju su alergenu kovoti labai sunku, nes alergija gali varginti ištisus metus, nežiūrint į įvairias priemones, kurių imamės. Tai namų dulkių erkutės, katės, šuns epitelis, dažnai pelėsis“, – teigia gydytoja.
Ji taip pat priduria, kad pajautus kosulį, slogą, akių ašarojimą ir niežėjimą, privaloma įtarti alergiją ir atlikti tyrimus.
Alergeno nustatymas – sudėtinga užduotis
Gyvendami su nuolatine palydove alergija, žmonės dažnai taikosi su esama situacija ir net neatlieka reikiamų tyrimų. Gydytoja A. Chomičienė pasakoja, kad šiomis dienomis dažniausiai įmanoma nustatyti, kam žmogus yra jautrus.
„Kiekvienu atveju ištyrimas inividualus, pagal paciento ligos istoriją. Dažniausiai atliekami tyrimai – odos dūrio mėginiai su įkvepiamais maisto alergenais, specifinių antikūnių prieš alergenus nustatymas kraujyje, odos lopo testai su įtariamomis cheminėmis medžiagomis“, – pasakoja ji.
Tačiau kita gydytoja D. Banevičienė nebūtų tokia tikra dėl dažno tikslaus alergeno nustatymo. Pasak jos, taip yra dėl gausiai naudojamų įvairių cheminių medžiagų maisto pramonėje ir buityje: konservantų, stabilizatorių, kvapiklių, gaiviklių ir kitų medžiagų.
„Kartais net tas pats maisto produktas vienu atveju gali sukelti alergiją, kitu atveju – jau nebe. Pavyzdžiui, pati stebėjau žaibinę reakciją, kai mano sūnus suvalgė agurką. Simptomai atsirado sekundžių bėgyje. Kurį laiko vengėme šio produkto, tačiau šiandien jis alergijos nebesukelia. Vadinasi, alergenas buvo ne pats agurkas, o chemikalai, kuriais produktas buvo nupurkštas“, – savo pastebėjimais dalinasi gydytoja.
Sudėtingesnį alergeno nustatymą gali lemti ir vartojami vaistai, nelaiku atliekamas tyrimas, kai tyrimų atlikimo metu nėra simptomų.
Didžiausia klaida – ligos ignoravimas
Gydytojai alergologai pastebi, kad žmonės dažnai stengiasi ignoruoti savo simptomus ar įsivaizduodami, esantys specialistai, pradeda patys gydytis savais metodais. Tačiau tokiais būdais alergija sergantys žmonės tik kenkia sau.
Gydytoja A. Chomičienė pasakoja, kad žmonės patys gydo savo ligą ir ilgą laiką vartoja senos kartos slopinančius vaistus arba alergologui paskyrus vaistus, patys nutraukia jų vartojimą.
„Alergologas paskiria vaistus nuolatiniam ir ilgam vartojimui, o pacientai neretai nutraukia jų vartojimą vos savijautai pagerėjus – tokiu būdu nepavyksta pasiekti ilgalaikės ligos kontrolės“, – teigia gydytoja.
Kitos gydytojos D. Banevičienės teigimu, visų pirma reikia išsiaiškinti alergijos priežastį.
„Būtina kuo greičiau nutraukti kontaktą su alergenu. Kuo toliau, tuo alerginės reakcijos tik sunkės, būklė ir savijauta prastės. Alergijos turi kryžmines reakcijas – suvartojamas vienas produktas, o alergija pasireiškia visai kitam alergenui. Tai labai apsunkina diagnostiką“, – pasakoja ji.
Gydytoja pataria išmokti sekti savo organizmą ir dėl kitų susirgimų, išsiaiškinti alergijos priežastis ir kuo greičiau jas šalinti, o profilaktinius išsamius kraujo tyrimus būtinai atlikti kartą metuose, nors ir jaučiatės puikiai.
Autorė: Gertrūda Katiliūtė
