Kauno klinikų gydytojų prof. Elonos Juozaitytės ir Aurimo Rapalavičiaus parengtose rekomendacijose teigiama, kad nors šiuo metu trūksta išsamių duomenų apie COVID-19 vakcinoje esančios mRNR dalies galimą įtaką onkologinės ligos eigai, tačiau prielaidas leidžia daryti turima patirtis su kitomis vakcinomis.
Todėl nesant kitų kontraindikacijų skiepui (pavyzdžiui, anamnezėje buvusios anafilaksinės reakcijos) ir naudai viršijant žalą (onkologiniai pacientai yra didesnės rizikos sirgti sunkia ir labai sunkia COVID-19 infekcijos forma), skiepytis yra rekomenduojama.
Ar susidarys pakankamai antikūnų?
Daugiausiai klausimų kelia tai, ar imunosupresiniams pacientams gali susidaryti pakankamas antikūnų kiekis. Tačiau neseniai publikuota SOAP studija įrodė, kad pacientams, sergantiems tam tikromis onkologinėmis ligomis, COVID-19 imuninis atsakas nesiskiria nuo tų, kurie COVID-19 infekcija užsikrėtė nesirgdami onkologine liga.
Tai leidžia daryti prielaidą, kad imuninis atsakas turėtų būti adekvatus. Toje pačioje studijoje buvo nustatyta, jog onkohematologinėmis ligomis sergantys asmenys galimai ilgiau serga COVID-19 infekcija, ilgiau išlieka viruso nešiotojais ir antikūnų kiekiai susidaro mažesni.
Todėl paskiepijus tokius pacientus, būtų galima išvengti ne tik sunkesnės COVID-19 infekcijos formos, bet ir mažinti šios infekcijos plitimą.
Pabrėžiama, kad pirminės sveikatos priežiūros grandies specialistai ir gydytojai onkologai turi nemažai patirties skiepijant onkologinėmis ligomis sergančius pacientus, kurie gydomi chemoterapija, spinduline terapija ar kitais aktyvaus gydymo būdais. Todėl gali sudaryti individualų skiepijimo planą/grafiką (stengiantis skiepyti tarp aktyvaus gydymo metodų).
Gydymas gali stipriai susilpninti imunitetą
Kaip aiškino Kauno klinikų Onkologijos ir Hematologijos klinikos vadovė prof. E. Juozaitytė, naujausioje medicininėje literatūroje analizuojami aktualūs vakcinacijos nuo COVID-19 ligos klausimai pacientams, sergantiems įvairiomis lėtinėmis ligomis, įskaitant vėžį.
„Ekspertai teigia, kad svarbiausia atkreipti dėmesį į paciento imuninę būklę. Esant imunosupresijai dėl onkologinės ligos ir jai gydyti skiriamo chemoterapinio, radioterapinio ar kito specifinio gydymo, vakcinos veiksmingumas gali būti mažesnis, nes gali nesusidaryti pakankamas antikūnų kiekis. Žinant, kad onkologiniai pacientai serga COVID-19 liga daug sunkiau ir ligos išeitys dažnai būna nepalankios, vakcinacija jiems reikalinga.
Tačiau atkreipkime dėmesį į tai, kad onkologinės ligos – tai labai heterogeniška ligų grupė ne tik vėžio lokalizacijos bei išplitimo požiūriu, bet ir gydymo ypatumais. Vieni gydymo būdai (pavyzdžiui, hormoninis gydymas) neturi reikšmingos įtakos paciento imuninei sistemai. Tačiau agresyvi chemoterapija gali ženkliai susilpninti imuninę sistemą. Todėl onkologiniams pacientams (aktyvaus vėžio gydymo metu prieš skiepijimąsi) reikia šį klausimą aptarti su gydančiu onkologu. Jis įvertinęs ligos eigą ir skiriamo gydymo ypatumus, galės patarti pacientui ir padėti apsispręsti dėl skiepijimosi“, – dėstė gydytoja.
Ką reikia žinoti aktyviai negydomiems pacientams?
Kokia situacija dėl aktyviai negydomų onkologinių pacientų, esančių po aktyvaus gydymo, remisijoje, stebėjimo fazėje?
Profesorės aiškinimu, pacientams, sirgusiems onkologine liga arba esant ligos remisijai (kai jiems neskiriamas joks imunosupresinis gydymas), vakcinacija nuo COVID-19 ligos rekomenduojama, kaip ir visiems gyventojams.
„Svarbu paminėti, kad net ir pasiskiepijus, pacientai privalo laikytis visų kitų infekcijos kontrolės principų: dėvėti apsauginę veido kaukę, plauti rankas, vėdinti patalpas, vengti žmonių susibūrimo vietų“, – pridūrė ji.
