Reprezentatyvioje šalies gyventojų apklausoje, kurią atliko rinkos tyrimų bendrovė „Vilmorus“, apie 70 proc. didmiesčių gyventojų ir apie 64 proc. kaimiškų vietovių atstovų teigė savo aplinkoje pastebintys paliktas šunų išmatas.
Susirgimų skaičius auga
„Kalbant šiuo delikačiu klausimu, paprastai iš pradžių vertinama estetinė ir higienos problema: nešvari aplinka, suteršta avalynė. Tačiau jei šunų ir kačių savininkai nesutvarko savo augintinių vedžiojimo pasekmių, tai reiškia ir pavojų žmonių sveikatai, nes per gyvūnų išmatas galima užsikrėsti kirmėlėmis arba pirmuonimis“, – sako augintinių centro „Pet City“ atstovas Vilius Dovydauskas.
Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro (VMSVSB) duomenimis 2016 m. Lietuvoje užregistruoti 149 šunų ir kačių platinamų ligų atvejai. Labiausiai paplitusios tokio tipo ligos yra toksokarozė, toksoplazmozė ir echinokokozė.
„Per pirmą praėjusių metų pusmetį Lietuvoje užregistruota beveik keturis kartus daugiau echinokokozės atvejų nei 2016 per tą patį laikotarpį, atitinkamai 26 ir 7 atvejai. Per paskutinį dešimtmetį (2007–2016 m.) sergamumo echinokokoze Lietuvoje rodiklis padidėjo nuo 0,35 atvejo 100 tūkst. gyventojų 2007 m. iki 0,9 atvejo 2016 m. Tuo tarpu 2012–2016 m. sergamumas askaridoze mūsų šalyje laipsniškai mažėjo, rodiklis sumažėjo nuo 7,9 iki 6,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų“, – sako visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Viktorija Šadiul – Zadvornaja.
Pasak jos, dažniausiai naminių gyvūnų platinamomis ligomis užsikrečia ir serga 4–9 metų vaikai, nes jie neturi pakankamų higienos įgūdžių. Užsikrėtimą ir sergamumą taip pat lemia nesusiformavusi vaikų imuninė sistema, užteršta aplinka, dažnas ir netinkamas bendravimas su savo augintiniais. Tačiau, pavyzdžiui, echinokokozė dažniausiai nustatoma 65-74 metų ir vyresniems žmonėms, nes ligos inkubacinis periodas gali trukti net 5-15 metų.
„Visų šių parazitinių ligų infekcijos šaltinis yra užsikrėtę namų augintiniai – šunys, katės, kurie su ekskrementais išskiria ligos sukėlėjus. Pakliuvę į vandenį, ant dirvožemio ar daiktų, kiaušinėliai ilgai išsilaiko gyvybingi, o daugelis žarnyne patogeninius mikroorganizmus nešiojančių gyvūnų iš pažiūros atrodo visiškai sveiki“, – aiškina specialistė.
Užsikrėtus daugumai iš šių ligų būdingi bendrieji simptomai: bendras silpnumas, neaukšta temperatūra, gali atsirasti sausas kosulys, apetito stoka. Sergant gali atsirasti ir rimti pažeidimai. Pavyzdžiui, toksoplazmozei būdingos padidėjusios kepenys, padidėję limfmazgiai ir blužnis. Migruojančių lervų gali pakliūti į akis ir sukelti regos sutrikimus.
Pastabiausi - mamos ir pensininkai
Nors nesurinktos išmatos pavojingos visais metų laikais, ankstyvą pavasarį, kai prasideda pirmieji žemės darbai, kontaktas su jomis tampa intensyvesnis: nudengiami žiemą nuo šalčio saugoti augalai, pradedami tvarkyti prie namų esantys gėlynai. Be to, ilgėjant dienoms daugiau laiko lauke praleidžia ir vaikai, kurie paprastai turi glaudesnį kontaktą su užteršta aplinka.
„Dirbant žemės darbus visada dėvėkite pakankamai storas vienkartines pirštines, taip pat kuo mažiau lieskite veidą, taisykitės plaukus. Ne tik po darbų, bet visada grįžę į namus būtina kruopščiai ir švariai nusiplaukite ir dezinfekuoti rankas, prižiūrėkite, kad tą padarytų iš lauko grįžę vaikai“, – teigia „Pet City“ atstovas.
Apklausos duomenimis, užterštą aplinką dažniausiai pastebi namų šeimininkės ar motinystės atostogose esančios mamos bei pensininkai, kurie savo būstuose ir gyvenamojoje aplinkoje praleidžia daugiausiai laiko.
„Daug dėmesio skirta šunų augintojų edukavimui, vienu metu už šunų vedžiojimą ne pagal taisykles aktyviai skirtos ir piniginės baudos. Tačiau tai, kad beveik 70 proc. žmonių tebemato užterštą artimiausią aplinką reiškia, jog tiek pačių gyvūnų augintojų sąmoningumu, tiek ir tinkamai vykdoma gyvūnų priežiūra bei kontrole visuomenei patikėti labai sunku. Savo ruožtu tai gali padidinti ne tik nesusipratimus bet ir tikrus nesutarimus: prasideda gyvūnų baidymas, vijimas, užnuodyto maisto palikimas. Klinikoje jau ne kartą teko teikti skubią pagalbą pasipiktinusių kaimynų apnuodytiems keturkojams“, – sako V. Dovydauskas.
Pasak jo, visuomenės tolerantiškumas bei palankumas gyvūnams labai priklauso nuo šunų augintojų sąmoningumo, pagarbos aplinkai ir aplinkiniams. Todėl kaskart vedant šunį pasivaikščioti, rekomenduojama turėti ne vieną maišelį: ne tik sau, tačiau ir jį užmiršusiam kito šuns savininkui.
