Elektroninė cigaretė – į cigaretę panašus elektroninis inhaliatorius, kuris išgarina nikotino tirpalą propilenglikolyje, glicerolyje arba polietilino glikolyje ir sudaro aerozolį. Jo sudėtyje dažnai būna ir aromatinių medžiagų, kurios teikia įkvepiamiems garams įvairiausią skonį.
Kaitinamosios cigaretės – rūkymui skirtas produktas, susidedantis iš kaitinančiojo prietaiso ir į jį įstatomos tabako lazdelės. Rūkant tabakas ne deginamas, kaip įprastai, o įkaitinamas iki 250–350 laipsnių Celsijaus.
Kodėl jos taip išpopuliarėjo?
„Viena iš priežasčių, kodėl elektroninės bei kaitinamosios cigaretės taip išpopuliarėjo, buvo įsitikinimas, kad jos mažiau kenksmingos sveikatai nei įprastinės. Populiariąsias elektronines cigaretes šio šimtmečio pradžioje išrado kinų farmacininkas Hon Lik, kurio tėvas mirė nuo plaučių vėžio, sukelto ilgamečio cigarečių rūkymo.
Šis mokslininkas tikėjosi atradęs nežalingą alternatyvą įprastinėms cigaretėms. Būtent taip – kaip saugi alternatyva įprastiems tabako gaminiams – elektroninės cigaretės buvo pristatytos Kinijos, o vėliau ir viso pasaulio rinkai“, – pasakojo Karoliniškių poliklinikos gydytoja pulmonologė Rūta Paškevičiūtė.
Rizika ne mažesnė?
„Elektroninių cigarečių gamintojai teigia, kad, rūkant šias cigaretes, išsiskiria 95 proc. mažesnis kenksmingų cheminių medžiagų kiekis. Aerozolyje, kuris įkvepiamas rūkant kaitinamąsias cigaretes, nėra dervų ir anglies monoksido, tačiau nikotino ir vėžį sukeliančių medžiagų kiekiai beveik tokie patys, kaip ir degiųjų cigarečių dūmuose. Elektroninių cigarečių skysčio tirpikliai, tokie kaip propilenoglikolis, aukštoje temperatūroje keičia savo sudėtį ir susidaro kancerogeninės medžiagos, tokios kaip formaldehidas ir acetaldehidas.
Atlikti tyrimai parodė, kad elektroninių cigarečių garai tikrai sukelia citotoksinį ląsteles pažeidžiantį ir jų funkciją sutrikdantį poveikį, o tai vėliau gali sukelti lėtines ir ūmines kvėpavimo sistemos ligas“, – perspėjo R.Paškevičiūtė.
2016 metais Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė, kad nėra duomenų, įrodančių kaitinamųjų cigarečių mažesnę riziką sveikatai, palyginti su įprastinėmis cigaretėmis. Visi iki tol atlikti tyrimai, neva įrodę naujųjų cigarečių pranašumą, buvo finansuoti pačių tabako kompanijų.
„Išvada būtų tokia, kad jokių tabako gaminių vartojimas neturėtų būti pateisinamas, nesvarbu, ar tai būtų įprastinės cigaretės, ar pypkės, cigarai, ar modernieji rūkymo prietaisai.
Vis dėlto manau, kad išskirtiniais atvejais didelį rūkymo stažą ir priklausomybę tabako gaminiams turinčiam asmeniui tabako pakeitimas elektroninėmis nikotino garinimo sistemomis galėtų šiek tiek sumažinti su rūkymu susijusių ligų riziką. Tačiau atsikratyti priklausomybės nuo nikotino šios cigarečių alternatyvos tikrai nepadės“, – teigė gydytoja.
Kodėl patrauklu jaunimui
Modernias rūkymo priemones itin pamėgo jaunimas. „Eurobarometro“ duomenimis, ketvirtadalis 15–25 metų amžiaus jaunuolių yra išbandę elektronines cigaretes ir beveik pusė įprastines cigaretes rūkančių ir norinčių mesti rūkyti europiečių kaip alternatyvą bandė šias cigaretes.
„Tiek elektroninės, tiek kaitinamosios cigaretės plačiai reklamuojamos internete, patraukliai pristatomos kaip sveikesnė alternatyva įprastosioms. Elektroninių cigarečių patrauklumą didina skonių bei struktūrinių komponentų įvairovė, leidžianti susikurti individualų rūkymo įrankį ir paverčianti šią cigaretę madingu stiliaus akcentu“, – aiškino gydytoja R.Paškevičiūtė.
Anot jos, blogiausia šios mados dalis – stilingi ir kvapūs rūkymo prietaisai rūkymo kultūrą paverčia labiau socialiai priimtinu reiškiniu. Tai esąs vienas iš būdų pripratinti jaunimą vartoti tabako gaminius – yra tikimybė, kad jaunimas, pradėjęs nuo elektroninių cigarečių, ateityje pradės rūkyti ir įprastines cigaretes. Deja, ką paaugliai berūkytų, jiems priklausomybė vystosi greičiau nei suaugusiesiems.
Kuo pavojingas rūkymas?
PSO duomenimis, dėl rūkymo sukeltų ligų kasmet miršta 8 mln. žmonių, iš kurių apie 1,2 mln. – nerūkantys, susirgę dėl pasyvaus rūkymo. Rūkymas yra pagrindinė tokių onkologinių ligų, kaip ryklės, gerklų, trachėjos, burnos, stemplės, plaučių, kasos, kepenų ir šlapimo pūslės vėžys, priežastis.
Labiausiai nuo rūkymo kenčia plaučiai ir kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių sistemos. Tabako dūmai gerokai didina lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, išeminių širdies, kraujagyslių ligų, trombozių ir tromboembolinių komplikacijų riziką, taip pat yra įrodytas neigiamas tabako rūkymo poveikis vaisingumui.
„Savo darbe kasdien susiduriu su lėtine obstrukcine plaučių liga sergančiais pacientais. Tai – nepagydoma liga, kuriai būdinga progresuojanti, ne visiškai išnykstanti kvėpavimo takų obstrukcija, dėl kurios pablogėja oro apykaita plaučiuose. Laikantis gydytojo rekomendacijų, metus rūkyti, reguliariai vartojant paskirtus bronchus plečiančius vaistus, mankštinantis, sveikai maitinantis ir saugantis peršalimų bei virusinių infekcijų, gydant gretutines širdies ir kraujagyslių ligas, galima sėkmingai pagerinti paciento funkcinę būklę ir sustabdyti ligos progresavimą.
Daugelis rūkalių serga lėtiniu bronchitu, kuris iš pradžių neatrodo labai varginanti ir sunki liga, tačiau ilgainiui pakitimai kvėpavimo takuose progresuoja ir atsiranda kasdienės veiklos apribojimas, dusulys, raumenų silpnumas.
Rūkant nuolatos vyksta kvėpavimo takų uždegimas, kaupiasi skrepliai, dėl besivystančios plaučių emfizemos mažėja kvėpuojamasis plaučių paviršius, mažiau deguonies patenka į kraują ir kitus organus, dėl to silpsta raumenys, vystosi kitų vidaus organų ligos.
Kita liga, kurios visi rūkantieji labiausiai bijo, – tai plaučių vėžys.
Šios ligos prognozė priklauso nuo naviko histologinio tipo, ligos stadijos, paciento funkcinės būklės ir gretutinių ligų. Įtarus plaučių vėžį, pacientai toliau yra tiriami trečiojo lygio arba specializuotuose onkologijos centruose, o gydymo taktika parenkama tarpdisciplininės komandos aptarimų metu. Apskritai rūkymas blogina visų kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių sistemų ligų prognozę“, – teigė R.Paškevičiūtė.
Ką gydytoja pataria rūkaliams
Priklausomybė nuo nikotino vystosi lėtai ir yra labai stipri. Siekiantiesiems mesti rūkyti paprastas cigaretes, elektroninės cigaretės gali pasirodyti puiki alternatyva, tačiau PSO teigia, kad nėra įrodytas elektroninių cigarečių saugumas ir efektyvumas, naudojant jas kaip pakaitinę nikotino terapiją.
Jokių moksliškai pagrįstų tyrimų, kurie įrodytų, kad elektroninės cigaretės atpratintų nuo rūkymo ar padėtų sumažinti įprastų cigarečių skaičių, nėra.
Mesti rūkyti labai sunku. Iš pradžių pasireiškia nikotino nutraukimo požymiai: nuotaikos pakitimai, nerimas, padidėjęs jautrumas, agresyvumas, depresija, nuovargis, nesugebėjimas susikaupti, išsiblaškymas, dirglumas, galvos skausmai, kartais – kūno drebulys, apetito pokyčiai, gali augti svoris.
Ilgamečiams rūkaliams dėl to nepatariama mesti staiga, o cigarečių kiekį mažinti pamažu. Rekomenduojama sugalvoti tikslią datą, kada mesi rūkyti, ieškoti artimųjų pagalbos, palaikymo, jeigu rūko du žmonės poroje – mesti drauge. Siūlau paieškoti informacijos internete – galbūt gyvenamojoje aplinkoje vyksta metančiųjų rūkyti savitarpio pagalbos grupių susitikimai. Su bendraminčiais tikslo siekti visada lengviau.
Rinkoje yra keletas skirtingų vaistų, padedančių atsikratyti rūkymo priklausomybės, vis dėlto pirmiausia rekomenduočiau šio įpročio stengtis atsisakyti savo valios pastangomis ir su artimųjų palaikymu. Apsisprendus vartoti vaistus, būtina aptarti šį sprendimą su savo gydytoju.
Savo praktikoje pastebėjau, kad vyresni žmonės neretai rūkyti meta po išgyvento miokardo infarkto. Galima daryti išvadą, jog, pajutus grėsmę gyvybei, t. y. turint motyvaciją, mesti ne taip ir sunku.
