Ką svarbu žinoti apie hormonines kontraceptines tabletes, kam jų vartoti nerekomenduojama ir kokios gali būti šių priemonių alternatyvos paklausėme gydytojos akušerės ginekologės med. dr. Gretos Balčiūnienės.
Kontraceptinių tablečių rūšys ir jų skirtumai
Gydytoja ginekologė paaiškina, kad kontraceptinės tabletės yra priemonės, priskiriamos hormoninės kontracepcijos rūšiai. Kontraceptinės tabletės slopina ovuliaciją, gimdos gleivinės augimą, tirština gimdos kaklelio gleives. Į jų sudėtį įeina sintetiniai estrogenai ir progestinai.
„Kontraceptinės tabletės gali būti sudarytos iš estrogenų ir progestinų arba tik iš progestinų. Tabletės, kurios sudarytos iš estrogenų ir progestinų yra vadinamos sudėtinėmis, jos slopina ovuliaciją, gimdos gleivinės augimą ir tirština gimdos kaklelio gleives.
Tabletės, kurios sudarytos tik iš progestinų, vadinamos „mini“ tabletėmis arba progestininėmis tabletėmis. Šios tabletės slopina gimdos gleivinės augimą ir tirština gimdos kaklelio gleives, neslopina ovuliacijos.
Taip pat, kontraceptinės tabletės dar gali būti vienfazės arba daugiafazės. Vienfazėse tabletėse kiekvienoje tabletėje yra vienodas hormonų kiekis, tuo tarpu daugiafazėse hormonų kiekis skiriasi“, – sako specialistė.
Trombozės ir kiti galimi šalutiniai reiškiniai
G. Balčiūnienė atkreipia dėmesį, kad kontraceptines tabletes galima naudoti moterims ir merginoms nuo 16 metų. Jeigu jos skiriamos jaunesnio amžiaus pacientėms, pasak gydytojos, jų skyrimo tikslas turi būti apgalvotas ir detaliai išaiškintas.
Specialistės teigimu, kai kurioms moterims kontraceptinės tabletės gali netikti. Todėl, pajutus nemalonius simptomus, reikėtų į tai nenumoti ranka ir apie negalavimus pranešti savo ginekologui.
„Visada savo pacientėms aiškinu, kad atgalinis ryšys ir artimas bendravimas su savo ginekologu yra labai svarbus. Pradėjus vartoti kotraceptines tabletes gali jaustis pykinimas, šleikštulys, galvos skausmas, padidėjęs krūtų jautrumas, necikliniai kraujavimai.
Šie reiškiniai dažniausiai pasitaiko ir išnyksta per tris vartojimo ciklus, jei užsitęsia ilgiau – svarbu kreiptis į ginekologą“, – pataria G. Balčiūnienė.
Gydytojos ginekologės teigimu, atsižvelgiant į rizikos veiksnius, kai kurioms moterims tam tikros rūšies kontraceptinės tabletės yra nerekomenduojamos, nes gali padidinti kraujo krešulių susidarymo riziką.
„Jei vartojamos priemonės su estrogenu, svarbu žinoti, kad estrogenas gali didinti krešėjimo sutrikimų riziką. Todėl prieš skiriant būtina pasisakyti gydytojui, jei artimoje aplinkoje yra krešėjimo sutrikimų, insultų, infarktų, pacientė rūko, turi arterinę hipertenziją, kepenų ligas, kojų venų varikozę.
Ir, žinoma, reikėtų atkreipti dėmesį ir skubiai kreiptis į gydytojus, jei atsiranda trombozių simptomai. Tai gali būti galūnių skausmas, kojos patinimas, kojų odos spalvos pasikeitimai, dusulys, krūtinės skausmas, galvos svaigimas, stiprus galvos skausmas“, – įspėja pašnekovė.
Alternatyvios hormoninės priemonės
Gydytoja ginekologė pasakoja, kad daugiausiai pašalinių poveikių turi kontraceptinės priemonės su estrogenu. Pasak specialistės, sudėtinių kontraceptinių priemonių nerekomenduojama naudoti vyresnėms kaip 40 metų moterims, kurios praeityje turėjo trombozių.
Taip pat sudėtinių kontraceptinių priemonių turėtų vengti rūkančios ar sunkiai kontroliuojamą cukrinį diabetą turinčios moterys bei tos, kurioms diagnozuota sunkiai kontroliuojama hipertenzija, ligos, pažeidžiančios smegenų ir širdies arterijas, krūtų ar kepenų piktybinis navikas, kepenų cirozė.
Pasak G. Balčiūnienės, yra daug įvairių hormoninės kontracepcijos būdų, todėl moterys, negalinčios vartoti kontraceptinių tablečių, pasitarusios su savo ginekologu, gali išsirinkti kitą joms tinkamiausią priemonę.
„Pirmiausia noriu pabrėžti, kad be hormoninės kontracepcijos yra ir nehormoninių apsaugos būdų. Kalbant apie hormonines priemones, pasirinkimas tikrai yra platus, Lietuvoje dar turime kontraceptinį pleistrą, žiedą, spirales bei implantą. Kontraceptinis pleistras ir žiedas, kaip ir sudėtinės kontraceptinės tabletės, sudaryti iš estrogenų ir progesteronų.
Tuo tarpu, implantas ir spiralė – tik iš progestinų. Žiedas ir pleistras gali būti naudojamas nuo maždaug 16 iki 40 metų, o spiralė ir implantas – nuo 16 metų iki menopauzės“, – pasakoja specialistė.
Anot gydytojos ginekologės, nėra vieno metodo, kuris tiktų visoms moterims. G. Balčiūnienė atkreipia dėmesį, kad kontracepcija turi būti visada parenkama individualiai, atkreipiant dėmesį į pacientės poreikius, skyrimo tikslą, sveikatos būklę, ligos istoriją bei amžių.
Skubios kontracepcijos tabletės – tik išimtiniais atvejais
Gydytojos ginekologės taip pat pasiteiravome apie skubios kontracepcijos tabletes, kurias moterys naudoja po nesaugaus lytinio akto.
Specialistė paaiškina, kad šios priemonės taip pat kaip kontraceptinės tabletės yra sudarytos iš estrogenų ir progestinų, tačiau jų kiekis yra ženkliai didesnis, nes siekiama staigaus tabletės efekto.
„Skubi kontracepcija trikdo ovuliaciją, trukdo kiaušintakių peristaltikai ir apvaisinto kiaušinėlio implantacijai“, – pasakoja G. Balčiūnienė.
Specialistė įspėja, kad skubios kontracepcijos tabletės yra netinkamos dažnam naudojimui ir tinka tik išimtiniais atvejais. Kai kuriais atvejais po jų vartojimo gali pasireikšti nepageidaujami šalutiniai poveikiai:
„Šios tabletės gali sutrikdyti mėnesinių ciklą ir sukelti pykinimą, vėmimą, galvos skausmą, krūtų jautrumą, pilvo skausmą, bendrą silpnumą.“
G. Balčiūnienės teigimu, kadangi skubios kontracepcijos priemonės yra sudarytos tik iš vienos ar kelių tablečių, griežtų kontraindikacijų vartojimui nėra. Tačiau jų nerekomenduojama vartoti žindymo metu, esant jautrumui bet kuriai sudėtiniai tabletės medžiagai ar esant neaiškios kilmės kraujavimui iš gimdos.
